Kaip diagnozuoti piriformio sindromą

Video.: Is Your Sciatic Pain From Your Piriformis? 3 Quick Tests To Do

Turinys

Žingsniai
1 metodas iš 4: rizikos veiksniai
2 metodas iš 4: simptomai
3 iš 4 metodas: diagnozės nustatymas
4 metodas iš 4: gydymas
Įspėjimai

Piriformis sindromas yra skausminga būklė, kai piriformis raumuo (didžiausias raumuo, sukantis klubą) suspaudžia sėdyninį nervą, einantį nuo stuburo iki apatinės nugaros dalies ir kojų. Šis spaudimas sukelia skausmą apatinėje nugaros dalyje, šlaunyse ir sėdmenyse. Gydytojai nėra sutarę dėl piriformio sindromo: vieni mano, kad tai yra per didelė diagnozė, kiti - kad ši būklė dažnai lieka nenustatyta. Tik patyręs gydytojas galės teisingai diagnozuoti, bet jūs galite išmokti atpažinti ligos simptomus patys, kad žinotumėte, ko tikėtis iš gydytojo paskyrimo.

Žingsniai

1 metodas iš 4: rizikos veiksniai

1 Apsvarstykite savo lytį ir amžių. Mokslininkai nustatė, kad moterys šešis kartus dažniau serga piriformio sindromu. Dažniausiai šis sindromas išsivysto nuo 30 iki 50 metų.
- Didesnį moterų diagnozių skaičių galima paaiškinti moterų ir vyrų dubens organų biomechanikos skirtumais.
- Moterims šis sindromas gali išsivystyti ir nėštumo metu. Kai kūdikis neša, dubuo plečiasi, prie dubens pritvirtinti raumenys gali susitraukti. Moters dubuo taip pat dažnai pasviręs dėl vaiko svorio, kuris taip pat įtempia dubens raumenis.
2 Įvertinkite savo sveikatos būklę. Piriformis sindromas dažniau išsivysto dėl daugelio sąlygų, įskaitant skausmą apatinėje nugaros dalyje.
- Maždaug 15% skausmų apatinėje nugaros dalyje atsiranda dėl įgimto ar struktūrinio piriformio raumens ir sėdimojo nervo ryšio sutrikimo.
3 Prisiminkite, ar patyrėte kokių nors traumų. Dažniausiai piriformis sindromas išsivysto dėl makro- ir mikrotraumų.
- Makrotrauma reiškia bet kokią didelę žalą (nuo kritimo iki automobilio avarijos). Sėdmenų makrotraumos, sukeliančios minkštųjų audinių uždegimą, raumenų spazmus ir nervų suspaudimą, yra dažna piriformio sindromo priežastis.
- Mikrotrauma yra pakartotinio nedidelio bet kurios kūno dalies pažeidimo rezultatas. Pavyzdžiui, pasikartojančios pėdos traumos atsiranda ilgų nuotolių bėgikams, o tai galiausiai gali sukelti nervų uždegimą ir raumenų spazmus. Ilgai bėgant, vaikščiojant, lipant laiptais ir net sėdint galima suspausti piriforminį raumenį ir suspausti sėdimąjį nervą, dėl to gali atsirasti skausmas.
- Kitas mikrotraumų tipas, galintis sukelti piriformio sindromo vystymąsi, yra nervo uždegimas dėl galinėje kišenėje esančio objekto spaudimo. Jei žmogus nuolat nešioja telefoną ar piniginę galinėje kelnių kišenėje, šis daiktas gali spausti sėdmeninį nervą ir sukelti nervo uždegimą.

2 metodas iš 4: simptomai

1 Stebėkite skausmo šaltinius, tipus ir intensyvumą. Vienas iš labiausiai paplitusių piriformio sindromo simptomų yra sėdmenų skausmas, nes čia yra piriformis raumuo. Jei nuolat jaučiate stiprų skausmą vienoje iš sėdmenų, tai gali būti piriformio sindromo požymis. Šią ligą taip pat gali rodyti šie skausmo tipai:
- skausmas sėdint, stovint ar gulint, kuris trunka ilgiau nei 15-20 minučių;
- skausmas, spinduliuojantis į šlaunies nugarą, o kartais net į blauzdos ir pėdos nugarą;
- skausmas, kuris praeina judant ir padidėja nejudant;
- skausmas, kuris visiškai neišnyksta keičiant padėtį;
- skausmas kirkšnyje ir dubens srityje. Moterys gali jausti skausmą makštyje, o vyrai - kapšelyje;
- moterų dispareunija (skausmingas lytinis aktas);
- skausmas tuštinimosi metu.
2 Atkreipkite dėmesį į savo eiseną. Suspaudus sėdmeninį nervą nuo piriformio sindromo, žmogui gali būti sunku vaikščioti. Kojos gali tapti silpnos. Jei jums sunku vaikščioti, pagalvokite, ar turite šiuos du požymius:
- Antalginė eisena, kuri yra eisena, kuria siekiama palengvinti skausmą. Paprastai žmogus pradeda šlubuoti arba sutrumpinti žingsnį, kad sumažintų skausmą.
- Pėdos susitraukimas, kurio žmogus nekontroliuoja dėl apatinės kojos skausmo. Tokiu atveju žmogus gali nesugebėti sutrumpinti pėdos savo kryptimi.
3 Atkreipkite dėmesį į dilgčiojimą ar tirpimą. Suspaudus sėdmeninį nervą dėl piriformio sindromo, žmogus gali jausti tirpimą ar dilgčiojimą kojose ar kojose.
- Šie pojūčiai vadinami parestezija.

3 iš 4 metodas: diagnozės nustatymas

1 Kreipkitės į gydytoją. Piriformio sindromą paprastai sunku atpažinti, nes ligos simptomai sutampa su dažniau pasitaikančios juosmens radikulopatijos simptomais (kojų tirpimas dėl apatinės nugaros dalies skausmo).Abi ligas sukelia sėdimojo nervo suspaudimas. Skirtumas tik tas, kur nervas užspaustas. Piriformis sindromas yra retesnis nei apatinės nugaros dalies skausmas, todėl terapeutai dažnai to nepripažįsta. Kreipkitės į ortopedą, mankštos terapijos gydytoją ar osteopatą.
- Jums gali prireikti šeimos gydytojo siuntimo.
2 Atminkite, kad nėra vieno testo, galinčio tiksliai diagnozuoti piriformio sindromą. Jūsų gydytojui gali tekti atidžiai išnagrinėti jūsų simptomus ir atlikti egzaminą bei suplanuoti testų seriją diagnozei nustatyti.
- Kai kurie tyrimai (pvz., Magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ir nervų laidumo tyrimai) atmeta daugybę diagnozių (pvz., Išvaržų diskų).
3 Pasitikrink. Norėdami nustatyti diagnozę, gydytojas turės patikrinti jūsų raumenų judesių diapazoną. Gydytojas paprašys atlikti kelis pratimus, įskaitant pakėlimus ir kojų sukimąsi. Yra ir kitų metodų, kurie gali padėti nustatyti piriformio sindromą:
- Lassegho simptomas: Gydytojas paprašys jūsų atsigulti ant nugaros, sulenkti koją 90 laipsnių kampu ir tada ją ištiesti. Esant Lassegho simptomui, spaudimas piriformis raumeniui šioje padėtyje sukelia skausmą.
- Freibergo simptomas: gydytojas paprašys atsigulti ant nugaros, pasukti koją ties klubu ir pakelti. Jei šių judesių metu jaučiate skausmą, tai parodys galimą piriformio sindromą.
- Tempo simptomas: jums reikės gulėti ant neskausmingos pusės. Gydytojas sulenks koją ties klubu ir keliu, tada pasuks koją ties klubu, spaudžiant kelį. Jei jaučiate skausmą, tai gali reikšti, kad turite piriformio sindromą.
- Gydytojas taip pat gali pirštais pajusti išvaržą, iškilimą dubens kauluose, per kurį praeina piriformis raumuo.
4 Atkreipkite dėmesį į pojūčio pasikeitimą. Gydytojas gali patikrinti skausmą patiriančią koją, ar nesikeičia jutimas ar jis netenka. Pavyzdžiui, gydytojas gali lengvai paliesti koją arba sukelti tam tikrą pojūtį instrumentu. Kojoje, kur jaučiamas skausmas, pojūčiai bus silpnesni.
5 Leiskite gydytojui ištirti jūsų raumenis. Jūsų gydytojui gali tekti įvertinti jūsų raumenų dydį ir jėgą. Skausmą patirianti koja bus silpnesnė ir galbūt net trumpesnė nei kita koja.
- Gydytojas taip pat gali pajusti išialgiją (didžiausią sėdmenų raumenį), kad nustatytų piriformio raumens būklę. Jei raumuo susitraukia ir suspaudžiamas, liesti jis atrodys kaip dešra.
- Gydytojas patikrins, kokį skausmą jaučiate, kai spaudžiate sėdmenų sėdmeninį raumenį. Jei spaudžiant jaučiate skausmą ar diskomfortą giliai sėdmenų ar šlaunies raumenyse, tai yra ženklas, kad piriformis raumuo susitraukia.
- Gydytojas taip pat ieškos sėdmenų atrofijos (raumenų audinio praradimo) požymių. Lėtiniais piriformio sindromo atvejais raumenų audinys pradeda plonėti ir trauktis. Tai gali būti išreikšta regos asimetrija, kai pažeistas sėdmenys tampa mažiau sveiki.
6 Paprašykite gydytojo užsisakyti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Nors gydytojai gali aptikti piriformio sindromo požymius vizualiai ištyrus, nėra diagnostinių tyrimų, kurie galėtų tiksliai diagnozuoti. Dėl šios priežasties gydytojas gali užsisakyti kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad nustatytų, ar dar kas nors suspaudžia jūsų sėdynės nervą.
- Kompiuterinė tomografija (CT) naudoja rentgeno spindulius, kad sukurtų trimatį kūno vaizdą viduje. Tomografas fiksuoja daugybę stuburo projekcijų ir leidžia nustatyti nukrypimus nuo normos piriformio raumens srityje ir sąnarių audinių pokyčius.
- Magnetinio rezonanso terapija naudoja radijo bangas ir stiprius magnetinius laukus, kad sukurtų vidaus organų vaizdus. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudojama siekiant atmesti kitas apatinės nugaros dalies ar sėdmenų nervo skausmo priežastis.
7 Paklauskite savo gydytojo apie elektromiografinį tyrimą. Elektromiografinis tyrimas (EMG) naudojamas norint patikrinti, kaip raumenys reaguoja į stimuliaciją elektros srove. Šis metodas dažnai naudojamas, kai gydytojui reikia atskirti piriformio sindromą nuo diskų išvaržų. Piriformio sindromo atveju raumenys, esantys šalia piriformio raumens, normaliai reaguos į elektrą, tačiau piriformis raumuo ir gluteus maximus reaguos skirtingai. Esant disko išvaržai, visi šios srities raumenys gali nereaguoti su nenormalia elektra. Elektromiografinis tyrimas apima du etapus:
- Nervų laidumo tyrimas, kurio metu prie odos pritvirtinami elektrodai, vertinantys motorinių neuronų darbą.
- Įdėkite adatos elektrodą į raumenis, kad nustatytumėte raumens elektrinį aktyvumą.

4 metodas iš 4: gydymas

1 Neužsiimkite veikla, kuri sukelia skausmą. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nustoti daryti skausmą sukeliančius dalykus (pvz., Bėgti ar važiuoti dviračiu).
- Jei skausmą sukelia ilgas sėdėjimas, reguliariai darykite pertraukas, atsistokite ir ištempkite raumenis. Gydytojai rekomenduoja vaikščioti ir ištempti kas 20 minučių. Jei turite vairuoti ilgą laiką, reguliariai sustokite, išlipkite iš automobilio ir ištempkite raumenis.
- Nesėdėkite ir nestovėkite tokioje padėtyje, kuri sukelia skausmą.
2 Atlikite fizinę terapiją. Kineziterapija yra naudinga jūsų sveikatai, ypač jei kuo anksčiau pradėsite daryti konkrečius pratimus. Jūsų gydytojas kartu su pratimų terapijos gydytoju gali jums pasirinkti pratimų sistemą, kuri padės išspręsti problemą.
- Jūsų pratimų terapijos gydytojas parodys, kaip atlikti pratimus, susijusius su galūnių tempimu, lenkimu, pratęsimu ir sukimu.
- Masažuojant sėdmenų ir juosmens -kryžmens srities minkštuosius audinius, galima sumažinti audinių sudirginimą.
3 Kreipkitės į alternatyvią mediciną. Piriformio sindromui gydyti naudojama chiropraktika, joga, akupunktūra ir masažas.
- Kadangi alternatyvios medicinos metodų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas (priešingai nei klasikiniai metodai), prieš bandydami šiuos gydymo būdus turėtumėte pasitarti su gydytoju.
4 Apdorokite trigerio zonas. Kartais piriformio sindromo simptomų priežastis yra trigerinės zonos, dar vadinamos raumenų mazgais. Tai piriformio arba sėdmenų raumenų taškai. Spaudimas šiuose taškuose gali sukelti lokalų ir spinduliuojantį skausmą. Labai dažnai skausmas spaudžiant trigerio zonas yra labai panašus į piriformio sindromo skausmą, todėl tyrimų rezultatai gali pasirodyti neigiami, o diagnozė nenustatyta.
- Kreipkitės į specialistą, kuris žino, kaip dirbti su trigerio zonomis: masažo terapeutą, chiropraktiką, kineziterapijos gydytoją ar net terapeutą. Jei skausmo priežastis yra trigeriniai taškai, gali padėti taškinio masažo ir tempimo bei stiprinimo pratimų derinys.
5 Paklauskite savo gydytojo, kokius tempimo pratimus turėtumėte daryti ir kada. Be darbo su pratimų terapijos gydytoju, terapeutas gali patarti ir pratimams, kuriuos reikia atlikti namuose. Dažniausiai rekomenduojami šie pratimai:
- Riedėkite iš vienos pusės į kitą gulėdami ant lygaus paviršiaus. Sulenkite kelius ir ištieskite juos ant šono. Pratimus kartokite kojas keisdami penkias minutes.
- Atsistokite ir ištieskite rankas išilgai kūno. Minutę pasukite kūną. Kartokite kas kelias valandas.
- Atsigulkite ant nugaros.Sulenkite kelius, rankomis suimkite klubus ir atlikite judesius, imituojančius dviračių sportą.
- Sulenkite kelį ir pakelkite jį kas kelias valandas. Galite atsiremti į stalą ar kėdę, jei jūsų pusiausvyra yra sunki.
6 Sumažinkite skausmą šiluma ir šalčiu. Drėgnas, šiltas kompresas gali atpalaiduoti raumenis, o ledo pakuotė po mankštos gali palengvinti skausmą ir sumažinti uždegimą.
- Jei norite pasidaryti šiltą kompresą, naudokite kaitinimo pagalvėlę arba porą sekundžių padėkite drėgną rankšluostį į mikrobangų krosnelę, tada prispauskite prie odos. Taip pat galite išsimaudyti šiltoje vonioje, kad sumažintumėte įtampą ir dirginimą, kurį sukelia piriformis sindromas. Leiskite savo kūnui laisvai plaukioti vandenyje.
- Jei norite pasidaryti šaltą kompresą, ant kūno uždėkite rankšluosčiu apvyniotą ledo pakuotę arba šaldymo maišelį. Nelaikykite šalto kompreso ilgiau nei 20 minučių.
7 Naudokite nesteroidinius skausmą malšinančius vaistus. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo malšina skausmą ir mažina uždegimą. Šie vaistai rekomenduojami malšinti skausmą ir uždegimą, kurį sukelia piriformis sindromas.
- Dažniausi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra aspirinas, ibuprofenas (Ibuklin, Nurofen) ir naproksenas (Nalgezin).
- Prieš vartodami šiuos vaistus, pasitarkite su gydytoju. Jie gali sąveikauti su kitais vaistais ir ligomis.
- Jei nesteroidiniai skausmą malšinantys vaistai nepakankamai malšina skausmą, gydytojas gali skirti raumenų relaksantų. Paimkite juos, kaip nurodyta.
8 Paklauskite savo gydytojo apie injekcijas. Jei piriformis skausmas išlieka, paklauskite savo gydytojo apie vietines skausmo malšintuvų, steroidų ar Botox injekcijas.
- Skausmą malšinantys vaistai (dažniausiai lidokainas arba bupivakainas) švirkščiami į trigerio zoną ir 85% atvejų palengvina paciento būklę kartu su terapine mankšta.
- Jei vietiniai anestetikai skausmo nesumažina, gydytojas gali paskirti steroidų ar A tipo botulino toksino (botokso) injekciją. Abu vaistai gali sumažinti raumenų skausmą.
9 Paklauskite savo gydytojo apie chirurginį gydymą. Chirurgija yra paskutinė priemonė gydant piriformio sindromą ir naudojama tik tuo atveju, jei visi kiti metodai nepadėjo. Jei nė vienas iš gydymo būdų nesumažina skausmo, kreipkitės į gydytoją apie operaciją.
- Chirurginė piriformio raumens dekompresija bus veiksminga tik esant neurologiniams sutrikimams. Naudodamas elektromiografiją ir kitus tyrimus, gydytojas nustatys, ar operacija, skirta ištaisyti suspaudimo neuropatiją, kurios metu išlaisvintas sėdimasis nervas, gali sumažinti skausmą.