Kaip palengvinti pūslinio dermatito simptomus

Autorius: Alice Brown
Kūrybos Data: 28 Gegužė 2021
Atnaujinimo Data: 1 Liepos Mėn 2024
Anonim
Atopic dermatitis (eczema) - causes, symptoms, diagnosis, treatment, pathology
Video.: Atopic dermatitis (eczema) - causes, symptoms, diagnosis, treatment, pathology

Turinys

Pūslinis dermatitas yra odos būklė, kuri laikoma ūminės egzemos rūšimi. Nors ši dermatito forma dažnai yra gana skausminga, jos išvengti ir gydyti yra gana paprasta. Jei jums buvo diagnozuotas pūslinis dermatitas, jį galima gydyti namų gynimo priemonėmis ir vaistais.

Dėmesio:šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik informaciniais tikslais. Prieš naudodami bet kokius metodus, pasitarkite su gydytoju.

Žingsniai

1 iš 3 metodas: simptomų nustatymas ir diagnozės nustatymas

  1. 1 Kreipkitės į gydytoją dėl diagnozės. Jei pasireiškė pūslinio dermatito simptomai, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks tikslią diagnozę ir rekomenduos prevencines priemones, namų gynimo priemones ar vaistus.
  2. 2 Nustatykite pūslinio dermatito simptomus. Nors šie simptomai gali labai skirtis nuo žmogaus iki žmogaus, yra tam tikrų bendrų požymių, leidžiančių atpažinti būklę. Žinodami šiuos požymius, galėsite patys atpažinti simptomus. Paprastai pūslinį dermatitą lydi šie simptomai:
    • stiprus niežėjimas, ypač naktį;
    • raudonos arba rusvai pilkos dėmės ant odos;
    • Maži iškilimai, kurie dažnai būna skysti ir trapūs
    • Sustorėjusi, įtrūkusi, sausa ir traški oda
    • sudirgusi, jautri ir patinusi oda dėl įbrėžimų.
    • Dažniausiai pūslinis dermatitas atsiranda ant krūtinės, pilvo ir sėdmenų. Jis gali plisti iš šių sričių į kitas kūno vietas.
  3. 3 Žinokite apie galimus dirgiklius ir rizikos veiksnius. Yra tam tikrų dirginančių veiksnių ir rizikos veiksnių, dėl kurių padidėja pūslinio dermatito paūmėjimas. Jų žinojimas padės sėkmingai išvengti paūmėjimų.
    • Darbas su metaliniais daiktais (pvz., Nikeliu), tirpikliais ir valymo priemonėmis padidina pūslinio dermatito riziką.
    • Pūslinio dermatito tikimybė padidėja esant tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip širdies nepakankamumas, Parkinsono liga ir įgytas imunodeficito sindromas (AIDS).
    • Padidėjęs odos jautrumas ir (arba) per griežtų ploviklių naudojimas, galintis sukelti alerginę reakciją, gali apsunkinti pūslinį dermatitą.

2 metodas iš 3: namų gynimo priemonių naudojimas

  1. 1 Sužinokite, kas sukelia pūslinį dermatitą. Šią odos būklę dažnai pablogina tam tikrų dirgiklių poveikis. Nustatykite, kas sukelia pūslinį dermatitą, kad galėtumėte sėkmingai jo išvengti ir gydyti.
    • Išprovokuojantis veiksnys (trigeris) gali būti specifinis alergenas, alergija maistui, kosmetika, aplinkos veiksniai, vabzdžių įkandimai, šiurkštus muilas ar ploviklis.
    • Jei įtariate, kad tam tikri veiksniai apsunkina jūsų ligą, pabandykite jų išvengti ir pažiūrėkite, ar simptomai nepagerėja.
    • Burbulinį dermatitą gali pabloginti kai kurie išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, sausa oda po per karštos vonios ar dušo, stresas, per didelis prakaitavimas, vilnoniai drabužiai, tabako dūmų poveikis ir oro tarša.
    • Burbulinį dermatitą taip pat gali apsunkinti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, žemės riešutai, sojos pupelės, žuvis ir kviečiai.
    • Naudokite švelnius arba „hipoalerginius“ muilus ir ploviklius. Juose yra mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, dirginančių odą. Po skalbimo du kartus nuplaukite drabužį, kad pašalintumėte likusį ploviklį.
    • Visi produktai, pažymėti „hipoalergiški“, buvo išbandyti ant jautrios odos ir greičiausiai nedirgins jūsų odos.
  2. 2 Nevalykite odos. Nepriklausomai nuo to, kaip gydote pūslinį dermatitą, turėtumėte vengti dėmių ant odos, nes tai gali atverti bėrimą ir suformuoti opas, o tai gali sukelti papildomų problemų, įskaitant odos infekciją.
    • Jei negalite padėti subraižyti sudirgusios odos, stipriai pažeistą vietą uždenkite tvarsčiu. Tai padės apsaugoti dirgiklius nuo odos ir nesubraižyti. Tačiau netvarstykite tvarsčio per dažnai, nes tai gali sukelti papildomą dirginimą.
  3. 3 Gerai drėkinkite odą, kad sumažintumėte dirginimą. Taip išvengsite sausos odos ir tolesnio dirginimo. Tai galite padaryti įvairiais būdais: naudokite odos drėkiklius ir oro drėkintuvą ir venkite ekstremalių temperatūrų.
    • Maudydamiesi vonioje ar duše naudokite švelnų ploviklį. Puikiai veikia tokie muilai kaip „Dove“ ar „Aveeno“ arba kūdikiams skirti kūdikių muilai. Neplaukite per karštu vandeniu, nes tai gali išdžiūti ir sudirginti odą.
    • Bent du kartus per dieną tepkite odą drėkinamuoju kremu. Geriausia tai padaryti po dušo ar maudymosi, kol oda dar drėgna. Vėliau dienos metu augalinis aliejus gali būti tepamas ant odos, kad būtų galima papildomai drėkinti.
    • Naudokite bekvapius ir nedažančius drėkintuvus, kurie nedirgins jūsų odos. Jei abejojate, ar produktas tinka jūsų odai, kreipkitės patarimo į gydytoją arba vaistininką. Naudokite kremus ir tepalus, nes jie paprastai yra storesni ir efektyvesni už losjonus ir mažiau dirgina odą.
    • Paimkite šiltą vonią 10-15 minučių ir į vandenį įpilkite žiupsnelį soda, šiek tiek žalių avižinių dribsnių ar koloidinių avižų, kad oda būtų drėgna. Po vonios nepamirškite odą patepti drėkinamuoju kremu ar kūno aliejumi.
    • Jei namuose sumontuosite drėkintuvą, tai padės išlaikyti normalią drėgmę ir išvengti odos sausumo.
    • Kad oda neišdžiūtų, nelaikykite jos pernelyg aukštoje ar žemoje temperatūroje.
  4. 4 Laikykite savo kūną hidratuotu ir gerkite pakankamai vandens. Tai padės išvengti sausos odos. Gerkite bent 8 stiklines (2 litrus) vandens per dieną, kad išlaikytumėte hidrataciją ir išlaikytumėte odą drėgną.
  5. 5 Norėdami pašalinti niežulį ir uždegimą, uždėkite šaltus kompresus. Niežėjimas ir uždegimas pūslinio dermatito atveju atsiranda dėl histamino kiekio kraujyje. Užtepkite šaltus pakelius ar kompresus, kad atvėsintumėte odą ir apribotumėte kraujotaką, o tai gali padėti sumažinti niežulį ir uždegimą.
    • Histaminas gaminamas, kai alergenas patenka į organizmą. Dėl to atsiranda alerginės reakcijos požymių, įskaitant niežėjimą ir uždegimą.
    • Kartkartėmis (kas dvi valandas arba, jei reikia) 10-15 minučių galite uždėti šaltą kompresą ant pažeistos odos vietos.
  6. 6 Apsaugokite savo odą. Apsaugokite odą, kad išvengtumėte pūslelinio dermatito priepuolių ir juos palengvintumėte. Tam naudokite tinkamus drabužius, tvarsčius ir net purškiklį nuo vabzdžių.
    • Dėvėkite laisvus, patogius drabužius, pagamintus iš lygių audinių, tokių kaip medvilnė ir šilkas, kurie nebraižo odos ir yra kvėpuojantys. Nedėvėkite vilnonių drabužių, nes tai gali sudirginti odą.
    • Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgomis rankovėmis, kad nesubraižytumėte odos ir apsaugotumėte ją nuo išorinių dirgiklių.
    • Taip pat galite patepti repelentą tose odos vietose, kuriose nėra išbėrimų, kad apsisaugotumėte nuo vabzdžių įkandimų, kai išeinate į lauką. Vabzdžių repelentas atbaidys vabzdžius, kurių įkandimai gali sustiprinti alerginę reakciją.
  7. 7 Ant odos tepkite kremą nuo saulės ar niežėjimo. Be recepto įsišaknijęs skystis (Calamine Lotion) ir kremas nuo niežėjimo gali padėti palengvinti pūslinio dermatito simptomus. Šias lėšas galima įsigyti artimiausioje vaistinėje arba užsisakyti internetu.
    • Niežulys esantys niežtintys kremai su hidrokortizonu padeda sumažinti niežulį. Įsitikinkite, kad kreme yra ne mažiau kaip 1% hidrokortizono.
    • Prieš naudodami drėkinamąjį kremą ant odos, patepkite šias priemones dermatito pažeistose vietose.
    • Vykdykite naudojimo instrukcijas ir naudokite ne dažniau nei rekomenduojama.
  8. 8 Imkitės antihistamininių vaistų, kad sumažintumėte uždegimą ir niežėjimą. Šie vaistai blokuoja histaminą, kuris sukelia alerginę reakciją, ir taip padeda palengvinti niežėjimą ir odos uždegimą. Rinkoje yra daug nereceptinių ir receptinių antihistamininių vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėje arba užsisakyti internetu. Prieš pradėdami vartoti bet kokį naują vaistą, pasitarkite su gydytoju, nes jis gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį arba sąveikauti su kitais vaistais.
    • Chloropiraminas („Suprastin“) tiekiamas tablečių pavidalu, kurių dozė yra 25 miligramai. Suaugusieji gali gerti po 1 tabletę 3-4 kartus per dieną. Dienos dozė neturi viršyti 100 miligramų.
    • Difenhidraminą („Difenhidraminą“) galima įsigyti pagal receptą po 25 ir 50 miligramų. Suaugusieji gali vartoti 25 miligramus kas 6 valandas. Dienos dozė neturi viršyti 300 miligramų.
    • Cetirizinas ("Zyrtec") parduodamas 5 ir 10 miligramų tablečių pavidalu. Suaugusieji gali vartoti iki 10 miligramų vieną kartą per dieną.
    • Šie vaistai, ypač „Suprastin“ ir „Difenhidraminas“, dažnai sukelia sedaciją, todėl juos vartodami negerkite alkoholio, nevairuokite automobilio ir nevaldykite kitų mechanizmų bei mechanizmų. Cetirizinas yra mažiau raminantis, tačiau jį reikia vartoti kelis kartus, kad prieš vairuojant ar vairuojant nesukeltų mieguistumo.
    • Jei rūpinatės sergančiu vaiku, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku dėl tinkamų vaistų ir rekomenduojamos dozės.
  9. 9 Niežuliui ir uždegimui palengvinti naudokite nereceptinius kortikosteroidų kremus. Kortikosteroidų kremai padeda palengvinti uždegimą ir taip palengvina niežėjimą. Jie turėtų būti tepami ant pažeistos odos 1-2 kartus per dieną.
    • Kremą rekomenduojama tepti ryte po dušo, kad jis išliktų aktyvus visą dieną.
    • Į kortikosteroidų kremus įeina 1% hidrokortizono tepalas.

3 iš 3 metodas: medicininė pagalba

  1. 1 Jei jūsų būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją. Jei pūslelės ir bėrimas išlieka per savaitę arba patiriate stiprų diskomfortą, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali paskirti tinkamus geriamuosius vaistus, steroidinius kremus ar šviesos terapiją, kad padėtų valdyti pūslinį dermatitą.
    • Kreipkitės į gydytoją, jei: stiprus diskomfortas neleidžia užmigti arba sutrikdo jūsų kasdienybę, skauda odą, nepadeda namų gynimo priemonės arba įtariate, kad sergate odos infekcija.
  2. 2 Naudokite šviesos terapiją. Dėl pūslinio dermatito gydytojas gali paskirti fototerapiją (šviesos terapiją). Tai labai efektyvus būdas tiesiog būti saulėje ar reguliariai naudoti dirbtinį apšvietimą, tačiau su tuo kyla tam tikra rizika.
    • Fototerapijos metu oda yra veikiama natūralios saulės ar dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės (ilgos bangos ilgio ir siauroje vidutinio bangos ilgio diapazono dalyje) spinduliuotės poveikio. Šis metodas turėtų būti naudojamas kartu su vaistais.
    • Šviesos poveikis padidina ankstyvo odos senėjimo ir odos vėžio riziką.
  3. 3 Naudokite receptinius kortikosteroidus. Jei nereceptinis vietinis kortikosteroidas nepašalina niežulio ir bėrimo, gydytojas gali paskirti stipresnį vietinį ar geriamąjį kortikosteroidą, pvz., Prednizoloną.
    • Geriamieji steroidai ir stiprūs vietiniai steroidai gali sukelti rimtą šalutinį poveikį, jei vartojami ilgą laiką. Vykdykite gydytojo nurodymus ir nevartokite jokių vaistų ilgiau nei rekomenduojama.
    • Vartodami geriamuosius ar vietinius kortikosteroidus, nuolat drėkinkite odą. Taip ne tik išvengsite sausos odos, bet ir neleisite pūslinio dermatito vėl atsirasti nustojus vartoti steroidus.
  4. 4 Vartokite gydytojo paskirtus antibiotikus, kad padėtumėte išvalyti infekciją. Jei jūsų oda užsikrečia pūslėmis ir bėrimais, gydytojas gali skirti antibiotikų. Jei pastebėjote infekcijos požymių, tokių kaip paraudimas, patinimas, odos karštis ar pūlingos išskyros, pasakykite gydytojui.
    • Gydytojas gali skirti įvairių antibiotikų, tokių kaip penicilino antibiotikai, klindamicinas (dalacinas), eritromicinas arba doksiciklinas.
  5. 5 Naudokite kremą su kalcineurino inhibitoriais, kurie skatina odos gijimą. Jei kitos priemonės nepadeda, naudokite kalcineurino inhibitorių kremą. Tokie vaistai, įskaitant takrolimuzą (Protopic) ir pimekrolimuzą (Elidel), palaiko odos sveikatą, malšina niežulį ir palengvina pūslinio dermatito protrūkius.
    • Kalcineurino inhibitoriai veikia tiesiogiai imuninę sistemą ir gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., Inkstų sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir galvos skausmą. Rimtas, bet retas šalutinis poveikis yra padidėjusi kai kurių vėžio formų rizika.
    • Šie vaistai yra receptiniai vaistai ir skiriami tik tuo atveju, jei kiti metodai nepadėjo. Jų veiksmingumas patvirtintas daugumai vyresnių nei 2 metų pacientų.