Turinys

• Žingsniai
• 1 metodas iš 4: kūno kalbos skaitymas
• 2 metodas iš 4: imliojo klausos ugdymas
• 3 iš 4 metodas: pasitikėkite savo intuicija
• 4 metodas iš 4: meditacija

Suvokimas yra tai, kaip mes suprantame ir interpretuojame suvokiamą informaciją. Gana dažnai šis žodis taip pat reiškia dalykus, kuriuos jaučiame, bet negalime paaiškinti. Norėdami padidinti imlumą, turite išmokti skaityti kūno kalbą, pasitikėti savo intuicija, būti dėmesingu klausytoju ir praktikuoti meditaciją.

Žingsniai

1 metodas iš 4: kūno kalbos skaitymas

1. 1 Išmokite kūno kalbos. 90% žmonių bendravimo yra neverbalinis. Žmogaus kūno kalba gali būti savavališka ir nevalinga, ji taip pat yra įtraukta į žmogaus genotipą ir yra įgyjama.Kūno kalba yra galingas žmogaus jausmų rodiklis, tačiau kiekvienoje kultūroje ji yra skirtinga. Šiame straipsnyje aprašomi kūno kalbos rodikliai, priklausantys Vakarų kultūroms.
2. 2 Išskirkite šešias veido išraiškas. Psichologai klasifikavo šešias nevalingas veido išraiškas, kurias jie laiko beveik visuotinėmis kiekvienoje kultūroje. Tai apima laimę, liūdesį, nuostabą, baimę, pasibjaurėjimą ir pyktį. Visi jie turi savo ženklus, pagal kuriuos galima suprasti, kaip žmogus jaučiasi. Tačiau nepamirškite, kad jie trunka tik akimirką, o kai kurie žmonės juos taip pat gerai slepia.
   • Laimę galima atpažinti iš pakeltų ar nuleistų burnos kampų.
   • Liūdesys rodomas ant veido palei nuleistus burnos kampus ir iškilusius vidinius antakių kampus.
   • Nuostabai būdingi pakelti antakiai, plačiai atmerktos akys ir šiek tiek nukaręs žandikaulis.
   • Baimė atsiskleidžia per pakeltus antakius, užmerktas ar susiaurėjusias akis ir per šiek tiek atmerktą burną.
   • Pasibjaurėjimas atsiranda ant veido išilgai pakeltos viršutinės lūpos, ant raukšlėto nosies tilto ir ant pakeltų skruostų.
   • Pyktis veide pasireiškia per nukarusius antakius, surauktas lūpas ir išsikišusias akis.
3. 3 Išmokite atskirti akių judesius. Daugelis mano, kad akys yra sielos veidrodis. Šis įsitikinimas paskatino daugelį psichologų ir pažinimo tyrinėtojų suprasti, ar mūsų nevalingi akių judesiai yra svarbūs. Tyrimai parodė, kad kai žmogus apmąsto mintį ar klausimą, jo akys daro nuspėjamus judesius. Tačiau mintis, kad žvelgdamas į savo akis gali pasakyti, ar žmogus meluoja, ar ne, yra tik mitas. Štai ką mes tikrai žinome:
   • Akių judesiai bet kuria kryptimi padidėja, kai žmogus bando prisiminti informaciją.
   • Akių judesiai sustoja, kai kažkas patraukia mūsų dėmesį. Mes taip pat nukreipiame akis, kai galvojame apie kažką, pavyzdžiui, atsakydami į klausimą. Mūsų akys taip pat sustoja, kai bandome sutelkti dėmesį.
   • Akys greičiau juda iš kairės į dešinę (arba atvirkščiai), kai išsprendžiame problemą, susimąstome ar bandome kažką prisiminti. Ir kuo sunkesnė užduotis, tuo labiau mūsų akys juda.
   • Paprastai žmogus mirksi 6-8 kartus per minutę. Kai žmogus patiria stresą, šis skaičius žymiai padidėja.
   • Pakelti antakiai ne tik rodo baimę, bet ir nuoširdaus susidomėjimo tema. Suraukę antakius rodo sumišimą.
4. 4 Atkreipkite dėmesį į burnos judesius. Mokslininkai teigia, kad burnos judesiai labai padeda nustatyti, kaip žmogus jaučiasi. Pavyzdžiui, suspaustos lūpos yra pykčio ženklas. Kaip minėta anksčiau, laimė veide rodoma pakeltais burnos kampais. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad skirtingos šypsenos turi skirtingas reikšmes.
   • Natūralios, nevalingos šypsenos atsiranda palaipsniui, trunka akimirką ir vėl atsiranda.
   • Nuoširdus džiaugsmas išreiškiamas trumpais šypsenos „blyksniais“, kurių raukšlės atsiranda akių kampučiuose.
   • Netikra šypsena trunka apie 10 kartų ilgiau nei tikra šypsena. Jis atsiranda staiga, trunka ilgiau, o tada staiga išnyksta.
5. 5 Stebėkite savo galvos judesius. Žmogus pakreipia galvą, kai atidžiai klausosi dominančios temos. Galvos linktelėjimas rodo, kad tema jus domina ir norite, kad kitas asmuo kalbėtų toliau. Kaktos ar ausų skilčių trynimas rodo, kad žmogus jaučiasi nepatogiai, nervingai ar pažeidžiamai.
6. 6 Stebėkite savo rankų judesius. Kai žmogus kalba ar atsako į klausimą, jis pradeda daugiau nei įprastai judinti rankas. Jie taip pat dažniau liečia daiktus ar kitus žmones atsakydami į asmeninį klausimą arba būdami arti vienas kito.
   • Rankų slėpimas, pavyzdžiui, kišenėse ar už nugaros, gali reikšti apgaulę.
   • Rankų sukryžiavimas nebūtinai reiškia pyktį; kartais šį judesį galima interpretuoti kaip gynybinę padėtį. Tai taip pat gali reikšti, kad jaučiatės nepatogiai šalia šio žmogaus.
7. 7 Atkreipkite dėmesį į kūno laikyseną ir kitus judesius. Pasilenkimas prie kito žmogaus rodo atsipalaidavimą ir susidomėjimą. Taip pat yra draugiškų jausmų. Kita vertus, pasviręs per arti gali būti aiškinamas kaip priešiškumo ar dominavimo gestas. Pasilenkimas prie kito žmogaus, kai abu stovite, rodo pagarbą. Tai taip pat dažnai yra pagarbos ženklas.
   • Kito žmogaus laikysenos kartojimas rodo padidėjusį grupinį ar tarpasmeninį bendravimą. Atrodo, kad sakote, kad esate atviras jų nuomonei.
   • Plačios kojos laikysena yra tradicinė valdančiųjų ar dominuojančių visuomenėje žmonių padėtis.
   • Slouching rodo nuobodulį, susvetimėjimą ar gėdą.
   • Vertikali kūno padėtis rodo pasitikėjimą, bet taip pat gali skleisti priešiškumą ar teisumo jausmą.

2 metodas iš 4: imliojo klausos ugdymas

1. 1 Atsipalaiduokite ir klausykite aplinkinių garsų. Tyrimai rodo, kad kalbėjimas padidina žmogaus kraujospūdį. Klausa jį sumažina. Klausymasis mus atpalaiduoja ir leidžia atkreipti dėmesį į savo (ir joje esančių) aplinką. Imlus klausymasis yra daugiau nei aktyvus klausymas. Aktyviai klausydamasis žmogus, dalindamasis savo mintimis, sutelkia dėmesį į kitą žmogų, į tai, ką jis sako.
   • Taip pat turite pagalvoti, ką kitas žmogus galvoja ir kaip jis elgiasi pokalbio metu.
   • Tai taip pat reikalauja dėmesio ir buvimo pokalbyje. Norėdami tai padaryti, turite atkreipti dėmesį į kito asmens pastabas ir palikti diskusijai svarbius komentarus.
2. 2 Atminkite, kad klausytis reikia interpretacijos. Poreikis interpretuoti gautą informaciją riboja žmones ir jų galimybes suprasti gautos informacijos prasmę. Šias interpretacijas dažnai diktuoja žmogaus gyvenimo patirtis, todėl jos taip pat apsiriboja.
   • Dėl šios priežasties yra didelė nesusipratimų tikimybė.
3. 3 Išmokite imliai klausytis. Klausa nėra refleksyvus, nevalingas atsakas į kito žmogaus žodžius. Tai apima sąmoningas jūsų pastangas ir reikalauja praktikos. Visų pirma, jūs turite parodyti pagarbą kalbėtojui, kuris nusipelno būti išgirstas. Efektyvus klausytojas pripažįsta kitų svarbą. Tai darydamas jis pagerina santykius ir dažnai veda į atviras ir detalesnes diskusijas ateityje. Štai keletas patarimų, kurie padės jums tapti efektyvesniu klausytoju:
   • Sutelkite dėmesį, nesiblaškykite ir atidžiai klausykitės, kas jums sakoma. Negalėsite įvertinti teiginio logikos ar tikrųjų kalbėtojo ketinimų, jei nesate susitelkę.
   • Atsakykite į tai, kas pasakyta, kad kalbėtojas jaustųsi išgirstas ir tikėtų, kad viską supratote. Šis atsakymas taip pat padės išsiaiškinti visus nesusipratimus.
   • Nenutraukite žmogaus, kai norite komentuoti. Palaukite pokalbio pauzės ar pranešėjo atsakymo, pavyzdžiui: „Ar viskas aišku?“
   • Tinkamu laiku užduokite klausimus, kad iš jo gautumėte informacijos, kurios jis kitaip nebūtų pasakęs.
   • Atkreipkite dėmesį į kalbėtojo būdą ir toną, taip pat į jų reikšmę. Apsvarstykite kontekstą, kuriame pranešimas bus pristatytas, ir saugokitės to, kas nebuvo pasakyta. Prasmė ne visada slypi paviršiuje.
   • Neužpildykite tylos, kad jos išvengtumėte. Suteikite žmogui laiko pagalvoti apie tai, kas buvo pasakyta ir ką jis dar nori pasakyti.
   • Būkite atviri teiginiams, su kuriais nesutinkate (pavyzdžiui, šališki komentarai ar kitoks požiūris). Leiskite žmogui visiškai išreikšti save.
   • Remdamiesi savo patirtimi ir užuominomis, į kurias atkreipėte dėmesį, pabandykite suprasti ir interpretuoti tai, kas buvo pasakyta.
   • Sąmoningai ir aktyviai stenkitės prisiminti, kas buvo pasakyta. Informaciją reikia išsaugoti, norint įvertinti bendravimą su kitais pokalbio aspektais. Taip pat būtina ateityje apmąstyti informaciją, kuri savaime gali pakeisti jūsų suvokimą ir tai, kaip elgiatės tokiose situacijose.
4. 4 Venkite kliūčių, trukdančių klausytis. Stenkitės neužduoti „kodėl“ klausimų, nes jie verčia žmones gintis. Stenkitės nepatarinėti kitam žmogui, ką, jūsų manymu, reikėtų daryti, jei jūsų to neprašo. Nedarykite greitų patikinimų, tokių kaip „nesijaudinkite“. Tai gali reikšti, kad neklausėte įdėmiai arba nežiūrite į pokalbį rimtai.
5. 5 Praktikuokite imlų klausymąsi kitais savo gyvenimo aspektais. Klausykitės aplinkinių garsų ir žinokite, kaip jaučiatės. Kai nustosite pastebėti aplinkinius garsus, sustokite, užmerkite akis, atsipalaiduokite ir susikoncentruokite. Kuo dažniau tai darysite, tuo geriau pažinsite jus supantį pasaulį. Tai taip pat padės jums atpažinti keistus, neįprastus ir malonius garsus ir nustatyti jų prasmę bei situacijas, kurios gali būti lydimos.

3 iš 4 metodas: pasitikėkite savo intuicija

1. 1 Supraskite intuicijos svarbą ir jos vaidmenį jūsų gyvenime. Dauguma žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu jaučia žarnyno jausmą. Atrodo, kad jis kilęs iš kažkokios tolimos vietos. Šis instinktas priverčia žmones jaustis kitaip. Tai taip pat leidžia žmogui jausti ir žinoti dalykus, kurių negalima logiškai paaiškinti. Ir kartais tai skatina žmogų daryti tai, ko kitomis aplinkybėmis jis niekada nebūtų padaręs.
   • Garsus psichiatras Carlas Jungas teigė, kad intuicija yra viena iš keturių pagrindinių žmogaus psichologinių funkcijų. Kiti trys jaučia, mąsto ir jaučia. Dėl šios priežasties intuicija nėra nustatyta kitų funkcijų, todėl ji skiriasi nuo jų.
   • Nors daugelis atmeta intuiciją ir mano, kad tai kvaila ar tiesiog sėkmė, mokslininkai teigia, kad tai yra labai realus gebėjimas, kuris buvo nustatytas laboratorinėmis sąlygomis atliekant smegenų skenavimą.
2. 2 Atskleiskite savo intuityvius asmenybės bruožus. Mokslininkai tvirtina, kad kiekvienas gimsta turėdamas intuiciją, tačiau ne visi ja tiki ir yra pasirengę jos klausyti. Jie taip pat teigia, kad kai kurie žmonės yra labiau intuityvūs nei kiti. Tai gali būti dėl to, kad kai kurie žmonės gimsta su padidėjusiu suvokimu. Tai gali būti dėl to, kad jie matė, kaip intuicija jiems padėjo gyvenime, arba tiesiog išmoko pastebėti ir naudoti tuos subtilius signalus, kurie ateina iš kitų žmonių ir aplinkos.
   • Gana dažnai tie, kurie turi gerą intuiciją, yra labai dėmesingi žmonėms. Jiems daug lengviau suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus.
   • Dažniausiai jie turi ne analitinį mąstymą, o empatišką.
   • Jie dažnai priima sprendimus greitai ir efektyviai. Jie tai sugeba dėka savo ankstesnės patirties ir emocijų, padedančių jiems priimti tą ar tą sprendimą.
   • Moterų intuicija yra labiau išvystyta nei vyrų. Tai gali būti evoliucinio proceso rezultatas, dėl kurio moterys tapo imlesnės žmogaus reakcijoms ir socialiniams dirgikliams.
   • Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės viršija tai, kas, mūsų manymu, yra tikra. Yra užfiksuota atvejų, kai žmonės žinojo apie įvykius, nutikusius labai toli, nepaisant to, kad prieš tai jie nieko nežinojo apie tai, kas įvyko, ir negalėjo paaiškinti, kaip jie tai žinojo.
3. 3 Atpažinkite kai kuriuos ženklus. Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, turintys gerai išvystytą intuiciją, pagreitina širdies plakimą ir prakaituoja ant delnų, kai jiems meluojama.Mokslininkai mano, kad tai yra atsakas į stresą, kurį sukelia tai, kad pasąmonės lygmenyje jie žino arba įtaria, kad yra apgauti. Tai rodo, kad mūsų instinktai daro didelę įtaką ir sukelia fizinius pojūčius. O po instinktų protas suaktyvėja.
4. 4 Išmokite pasitikėti savo intuicija. Nors yra įvairių intuicijos rūšių, yra būdų, kuriais galite sustiprinti savo intuiciją, tačiau tam reikia praktikos ir atviro požiūrio į dalykus. Pirmiausia turite nuraminti savo mintis, kad a) įsiklausytumėte į savo vidinį balsą ir b) išmoktumėte būti dėmesingesni aplinkai ir joje esantiems žmonėms.
   • Atkreipkite dėmesį į pojūčius, kurie atsiranda iš niekur ir neturi logiško paaiškinimo. Migdolinis smegenys, formuojančios kovą arba skrydį, gali aktyvuoti, apdoroti ir reaguoti į signalus ir kitą informaciją, kol mes sąmoningai nepriimame jų egzistavimo. Jis taip pat sugeba taip greitai išanalizuoti pro mūsų akis praeinančius vaizdus (ir inicijuoti mūsų reakcijas), kad mes patys iš tikrųjų nieko nematytume.
   • Mokslininkai mano, kad šis bruožas mums buvo perduotas iš mūsų protėvių, būtent dėl ​​to, kad norint greitai išgyventi reikia greitai surinkti ir įvertinti informaciją.
   • REM miego fazė. Šiame etape mūsų smegenys sprendžia problemas, jungia informaciją ir labiausiai dera su emocijomis.
   • Prieš eidami miegoti, užsirašykite problemą ar susirūpinimą. Šiek tiek pagalvokite ir leiskite savo smegenims rasti intuityvų sprendimą REM miego metu.
   • Išblaškykite sąmoningą protą, kad intuityvus protas galėtų atlikti savo užduotį. Tyrimai rodo, kad intuityvus protas apdoroja informaciją net tada, kai mes sąmoningai į tai nekreipiame dėmesio.
   • Be to, buvo įrodyta, kad asmens sprendimai, kai jie blaškosi, buvo teisingesni. Jei turite problemų, pasverkite savo galimybes. Tada sustokite ir susikoncentruokite į ką nors kita. Pasirinkite pirmąjį jums priimtiną sprendimą.
5. 5 Palyginkite savo sprendimus ir faktus. Vis daugiau mokslinių įrodymų palaiko daugelį intuityvių sprendimų. Tačiau neįtikėtinas sielvartas gali iškreipti šį intuityvų procesą ir lemti klaidingus sprendimus. Žarnynas ne visada yra tikslus. Galite jo klausytis, bet nepamirškite palyginti su turimais faktais.
   • Taip pat apsvarstykite savo emocijas. Ar jie buvo didžiausias, kai pajutote žarnyno jausmą?

4 metodas iš 4: meditacija

1. 1 Medituokite, kad pagerintumėte savo suvokimą. Budistai meditaciją praktikuoja daugiau nei 2500 metų. Šiais laikais gana didelė dalis gyventojų užsiima meditacija. Buvo atlikta keletas tyrimų, kurie parodė, kad meditacija gali žymiai pagerinti suvokimą. Vieno eksperimento dalyviai galėjo pastebėti nedidelius vizualinius skirtumus. Jie taip pat turėjo neįprastai daug dėmesio. Kitas eksperimentas parodė, kad smegenų sritys, atsakingos už organizmo reakciją į signalus ir jutimo apdorojimą, padidino pilkosios medžiagos kiekį, jei žmogus reguliariai medituoja.
   • Pilkoji medžiaga yra centrinės nervų sistemos audinių tipas, apdorojantis informaciją ir suaktyvinantis jutimines reakcijas į ją.
   • Manoma, kad meditacija užmezga daugiau nervinių jungčių prefrontalinėje žievėje. Ši sritis apdoroja jutiminę informaciją, yra atsakinga už sprendimų priėmimą ir kontroliuoja migdolos funkcionavimą.
   • Išmokę atsipalaiduoti, atsiriboti nuo jus supančio pasaulio ir priimti kiekvieną akimirką pagerinsite gebėjimą pastebėti jus supančius signalus.
2. 2 Sužinokite apie įvairias meditacijos rūšis. Meditacija yra apibendrinta metodų, kuriais galite pasiekti atsipalaidavusią būseną, koncepcija.Skirtingos meditacijos rūšys turi skirtingus meditacinius procesus. Toliau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios meditacijos rūšys:
   • Vadovaujama meditacija vykdoma prižiūrint instruktoriui, gydytojui ar mentoriui, kuris prašo įsivaizduoti jus atpalaiduojančius žmones, vietas, daiktus ar įvykius.
   • Mantros meditacija yra raminančių žodžių ar frazių kartojimas, kad jūsų mintyse nepatektų blaškančios mintys.
   • Skaidraus proto meditacija reikalauja sutelkti dėmesį į dabartį ir į kvėpavimą. Atskleiskite savo mintis ir emocijas, tačiau nebūkite pernelyg vertinami.
   • „Qigong“ sujungia tarpininkavimą, judesius, kvėpavimo pratimus ir atsipalaidavimo metodus, kad jūsų mintyse būtų atkurta pusiausvyra.
   • Tai Chi yra kinų kovos meno forma, kurioje judesiai ir pozos atliekami lėtai. Tai darydami taip pat turite sutelkti dėmesį į gilų kvėpavimą.
   • Transcendentinė meditacija apima tylų asmeninės mantros (žodžių, garsų ar frazių) kartojimą, kad jūsų protas patektų į gilaus atsipalaidavimo būseną. Čia jūsų protas gali rasti vidinę ramybę.
   • Joga yra menas atlikti keletą pozicijų ir kvėpavimo pratimų, siekiant sukurti lankstesnį kūną ir ramų protą. Norint pereiti iš vienos pozos į kitą, reikia susikaupimo ir pusiausvyros. Todėl labai svarbu galvoti tik apie dabartį.
3. 3 Pabandykite medituoti kasdien. Meditaciją galite atlikti patys bet kuriuo paros metu. Tam nereikia lankyti pamokų. Meditacijos trukmė nėra tokia svarbi, kaip tai daryti reguliariai ir atsipalaiduoti.
   • Lėtai ir giliai kvėpuokite per nosį. Įkvėpdami ir iškvėpdami sutelkite dėmesį į pojūčius ir garsus. Kai jūsų protas pradeda klajoti, vėl sutelkite dėmesį į kvėpavimą.
   • Patikrinkite savo kūną ir visus pojūčius, kuriuos patiriate. Sutelkite dėmesį į skirtingas kūno dalis. Sujunkite tai su kvėpavimo pratimais, kad atpalaiduotumėte visas savo kūno dalis.
   • Parašykite savo mantrą ir kartokite ją visą dieną.
   • Vaikščiokite lėtai ir susikoncentruokite į kojų judesius. Keldami vieną koją priešais kitą, pakartokite savo galvoje veiksmo žodžius, tokius kaip „pakelkite“ arba „padėkite“.
   • Melskitės pasakyta ar parašyta savais žodžiais ar kažkieno parašytais žodžiais.
   • Perskaitykite eilėraščius ar knygas, kurios jums yra šventos, ir tada pagalvokite apie tai, ką skaitote. Taip pat galite klausytis įkvepiančios ir atpalaiduojančios muzikos ar kalbos. Tada užsirašykite savo mintis arba aptarkite jas su kuo nors.
   • Susikoncentruokite į kokį nors šventą objektą ir leiskite savo galvoje kilti mylinčioms, atjaučiančioms ir dėkingoms mintims. Taip pat galite užmerkti akis ir vizualizuoti objektą ar asmenį.