Turinys

• Žingsniai
• 1 dalis iš 2: Kūno temperatūros mažinimas natūraliai
• 2 dalis iš 2: Temperatūros mažinimas vaistais
• Patarimai
• Įspėjimai

Karščiavimas yra kūno temperatūros padidėjimas virš normos, tai yra, dažniausiai virš 37,2 ° C pažastyje. Karščiavimas rodo ligos buvimą ir tai, kad organizmas kovoja su kokia nors infekcija, kuri yra šios ligos priežastis. Dažniausiai pakilusi temperatūra yra naudinga, nes virusai ir bakterijos negali išgyventi organizme esant aukštai temperatūrai, todėl šiluma yra organizmo gynybos mechanizmas. Karščiavimas gali būti nemalonus, tačiau jei jis neviršija 39,4 ° C suaugusiesiems arba 38,3 ° C vaikams ir trunka ne ilgiau kaip kelias dienas, tai neturėtų kelti susirūpinimo. Dažniausiai temperatūra normalizuojasi savaime, tačiau aukštesnę temperatūrą reikia sumažinti, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant smegenų pažeidimą. Yra daug natūralių vaistų ir vaistų temperatūrai sumažinti.

Žingsniai

1 dalis iš 2: Kūno temperatūros mažinimas natūraliai

1. 1 Būkite kantrūs ir valdykite temperatūrą. Daugeliu atvejų vaikų ir suaugusiųjų karščiavimas praeina per dvi ar tris dienas, o temperatūra nepakyla iki pavojingo lygio. Štai kodėl, jei karščiavimas yra vidutinio sunkumo, rekomenduojama tiesiog keletą dienų būti kantriam ir reguliariai matuoti temperatūrą, kas dvi ar tris valandas. Atminkite, kad vidutinė aukšta temperatūra yra priimtina, tačiau neleiskite jai pakilti aukščiau pavojingų verčių: 39,4 ° C suaugusiesiems arba 38,3 ° C vaikams. Kūdikiams ir mažiems vaikams rekomenduojama tiesiosios žarnos kūno temperatūra. Padidėjusi temperatūra, kuri trunka apie savaitę ar ilgiau, kelia nerimą.
   • Atminkite, kad jūsų kūno temperatūra paprastai pakyla vakare arba po fizinio krūvio. Trumpą laiką temperatūra gali pakilti ir menstruacijų metu, jei turite stiprių emocijų arba esate karštoje ir drėgnoje aplinkoje.
   • Be padidėjusio prakaitavimo, lengvą ar vidutinį karščiavimą dažniausiai lydi raumenų skausmas, bendras silpnumas, nuovargis, šaltkrėtis, galvos skausmas, apetito praradimas ir veido paraudimas.
   • Intensyvaus karščiavimo simptomai gali būti haliucinacijos, sumišimas, dirglumas, traukuliai ir sąmonės netekimas (koma).
   • Lengvai ir vidutiniškai karščiuojant svarbu gerti pakankamai. Padidėjusi kūno temperatūra padidina prakaitavimą, o tai akivaizdžiai gali sukelti dehidrataciją, jei negersite daugiau skysčių.
2. 2 Nuimkite antklodžių ir drabužių perteklių. Akivaizdus būdas sumažinti temperatūrą yra nusivilkti drabužių perteklių ir nuimti antklodžių perteklių. Drabužiai ir antklodės dengia kūną, neleidžiant perteklinei šilumai išeiti iš odos. Todėl, jei karščiuojate, rekomenduojama dėvėti ką nors lengvo ir miegoti tik apsirengti lengva antklode.
   • Stenkitės nenaudoti sintetinių ar vilnonių drabužių ar antklodžių. Pirmenybę teikite medvilnei, nes ji geriau kvėpuoja jūsų oda.
   • Atminkite, kad per galvą ir kojas prarandama daug šilumos, todėl jei karščiuojate, geriausia nedėvėti skrybėlės ar kojinių.
   • Venkite apvynioti žmogų, kuriam prasideda šaltkrėtis ir karščiavimas, nes aukšta temperatūra gali perkaisti.
3. 3 Paimkite vėsią vonią arba dušą. Jei jūs ar jūsų vaikas karščiuojate kartu su aukščiau nurodytais simptomais, pabandykite imtis priemonių jam sumažinti. Pavyzdžiui, galite pasiimti vėsią vonią ar dušą. Kartu tai labai svarbu ne naudokite šaltą vandenį, ledą ar alkoholinius tirpalus, nes jie gali pabloginti situaciją, sukeldami šiurpulius, kylant šerdies temperatūrai. Naudokite tik šiltą arba vėsų vandenį, nesimaudykite vonioje ar duše ilgiau nei 10–15 minučių. Jei jaučiatės pavargęs ir silpnas, tikriausiai daug geriau išsimaudyti vonioje nei po dušu.
   • Kaip alternatyvą voniai ar dušui galite naudoti šaltą kompresą. Norėdami tai padaryti, paimkite švaraus audinio gabalėlį (nosinę ar kempinę), sudrėkinkite šaltu vandeniu ir padėkite ant kaktos. Keiskite kompresą kas 20 minučių, kol temperatūra nukris.
   • Taip pat patartina purkšti vėsų vandenį ant veido, kaklo ir viršutinės krūtinės dalies. Norėdami tai padaryti, naudokite purškimo buteliuką. Užpildykite butelį šalto vandens ir purškite maždaug kas pusvalandį.
4. 4 Gerkite daugiau. Visada svarbu daug gerti, o ypač tai daryti esant aukštai temperatūrai, nes organizmas prakaituoja daug skysčių su prakaitu. Padidinkite vandens suvartojimą bent 25%. Tai yra, jei esate įpratę kasdien išgerti aštuonias stiklines vandens (RDA), padidinkite šį kiekį iki 10 stiklinių, jei karščiuojate. Norėdami šiek tiek sumažinti temperatūrą, galite gerti atšaldytus gėrimus su keliais ledo kubeliais.Natūralios vaisių ir daržovių sultys taip pat naudingos, nes jose yra natrio (elektrolito), kurį organizmas praranda prakaituodamas.
   • Venkite gėrimų, kuriuose yra kofeino ir alkoholio, nes jie gali padidinti kraujo tekėjimą į odą ir taip pakelti temperatūrą.
   • Jei karščiuojate, bet neprakaituojate, rekomenduojama gerti šildančius gėrimus (pvz., Žolelių arbatą) ir valgyti šildančius maisto produktus (pvz., Vištienos sultinį), kad padidėtų prakaitavimas - prakaitas natūraliai vėsina organizmą.
5. 5 Sėdėkite ar gulėkite šalia ventiliatoriaus. Kuo daugiau oro cirkuliuoja aplink jus ir aplink prakaitu dengtą odą, tuo efektyvesnis bus garavimo procesas, o tai reiškia, kad kūnas geriau atvės. Buvimas šalia ventiliatoriaus gali pagreitinti šį procesą. Pabandykite sėdėti, gulėti ir miegoti šalia ventiliatoriaus, kad temperatūra nesumažėtų, tačiau įsitikinkite, kad pakankamai atveriate kūną, kad procesas būtų efektyvesnis.
   • Nesėdėkite per arti ventiliatoriaus ir neįjunkite greičiausio režimo, nes tai gali sukelti šaltkrėtis, gausite žąsų koją, o priešingai - pakils jūsų kūno temperatūra.
   • Jei patalpoje karšta ir drėgna, tikriausiai geriausia naudoti oro kondicionierių, tačiau kitaip geriau ventiliatorius, nes mažai tikėtina, kad jis per daug atvėsins kambarį.

2 dalis iš 2: Temperatūros mažinimas vaistais

1. 1 Kada kreiptis į gydytoją. Daugeliu atvejų karščiavimas yra geras organizmo atsakas į infekciją ir jo nereikia kontroliuoti. Tačiau kartais reikia sumažinti temperatūrą, kad būtų išvengta tokių komplikacijų kaip karščiavimas, koma ar smegenų pažeidimas. Jei temperatūra nepraeina per savaitę arba yra aukšta (didesnė už ankstesniame skyriuje nurodytas vertes), tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Gydytojas matuoja temperatūrą tinkamiausioje vietoje - per burną, tiesiąją žarną, pažastyje ar ausies kanale.
   • Vaikas turi būti apžiūrėtas gydytojo, jei jis karščiuoja aukščiau (virš 38,3 ° C) arba yra dirglus ar mieguistas, jei vemia, miegoja didžiąją paros dalį, jei blogai reaguoja į išorinius reiškinius. dirgiklius ir (arba) visiškai prarado apetitą.
   • Suaugusieji turėtų kreiptis į gydytoją esant aukštesnei kaip 39,4 ° C temperatūrai arba jei atsiranda šie simptomai: stiprus galvos skausmas, patinusi gerklė, stiprus odos bėrimas, jautrumas šviesai, sustingęs kaklas, sumišimas, dirglumas, krūtinės skausmas, pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas, tirpimas ir dilgčiojimas galūnėse ir (arba) mėšlungis.
   • Jei karščiavimą sukelia bakterinė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus infekcijai naikinti.
2. 2 Paimkite paracetamolį (acetaminofeną). Paracetamolis yra ne tik skausmą malšinantis (analgetikas), bet ir stiprus karščiavimą mažinantis vaistas, o tai reiškia, kad jis veikia smegenų pagumburį, mažindamas temperatūrą. Kitaip tariant, jis pasuka termostato rankenėlę smegenyse į išjungimo padėtį. Paracetamolis paprastai yra geriausias karščiavimą mažinantis vaistas ir yra saugus, todėl jį galima duoti net mažiems vaikams, kuriems yra aukšta temperatūra (žinoma, mažomis dozėmis), taip pat paaugliams ir suaugusiems.
   • Esant dideliam karščiui, paracetamolį rekomenduojama vartoti kas 4-6 valandas. Didžiausia rekomenduojama paracetamolio paros dozė suaugusiems yra 3000 mg.
   • Ilgai vartojant arba viršijus rekomenduojamą dozę, paracetamolis gali būti toksiškas, todėl padidėja kepenų pažeidimo rizika. Niekada nemaišykite paracetamolio su alkoholiu!
3. 3 Gerkite ibuprofeną. Ibuprofenas taip pat yra geras karščiavimą mažinantis vaistas ir gera alternatyva paracetamoliui. Tiesą sakant, kai kurie tyrimai rodo, kad 2–12 metų vaikams jis karščiavimą mažina efektyviau nei paracetamolis.Pagrindinis ibuprofeno trūkumas yra tas, kad jo nerekomenduojama vartoti jaunesniems nei 2 metų vaikams (ypač vaikams iki 6 mėnesių), nes yra rimto šalutinio poveikio rizika. Ibuprofenas taip pat yra geras priešuždegiminis agentas (priešingai nei paracetamolis), kuris gali būti naudingas, jei vaikui skauda raumenis ar sąnarius.
   • Siekiant sumažinti karščiavimą, suaugusiesiems patariama vartoti 400-600 mg kas 6 valandas. Vaikams dozės paprastai yra perpus mažesnės, tačiau tiksli dozė priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio bei sveikatos būklės, todėl būtinai pasitarkite su gydytoju.
   • Ilgalaikis vartojimas ar didelės ibuprofeno dozės gali dirginti ir pažeisti skrandį bei inkstus, todėl rekomenduojama ibuprofeną vartoti kartu su maistu. Skrandžio opa ir inkstų nepakankamumas yra bene rimčiausias ibuprofeno šalutinis poveikis. Be to, ibuprofeno negalima vartoti kartu su alkoholiu.
4. 4 Būkite atsargūs su aspirinu. Aspirinas yra geras priešuždegiminis ir galingas karščiavimą mažinantis agentas ir labai veiksmingai mažina suaugusiųjų karščiavimą. Tačiau aspirinas yra toksiškesnis nei paracetamolis ir ibuprofenas, ypač vaikams. Štai kodėl aspirino nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, ypač sveikstantiems po virusinės ligos (pavyzdžiui, po gripo ar vėjaraupių). Aspirinas gali sukelti Reye sindromą, sunkią alerginę reakciją su ilgalaikiu vėmimu, sumišimu, kepenų nepakankamumo ir smegenų pažeidimo rizika.
   • Aspirinas dirgina skrandžio gleivinę ir dažnai sukelia pepsinę opą. Gerkite aspiriną ​​tik ant pilvo.
   • Didžiausia suaugusiųjų aspirino dozė yra 4000 mg per parą. Viršijus šią dozę, gali atsirasti skrandžio sutrikimų, spengimas ausyse, galvos svaigimas ir neryškus matymas.

Patarimai

• Karščiavimas yra įvairių ligų, įskaitant virusines, bakterines ir grybelines ligas, hormonų disbalansą, širdies ir kraujagyslių ligas bei alergines / toksines reakcijas, simptomas.
• Trumpas temperatūros kilimas dažnai siejamas su nuovargiu ar neįprastai karštu oru, o ne su kokia nors liga.
• Po skiepų kūno temperatūra gali šiek tiek pakilti, ši temperatūra savaime nukrenta, paprastai kitą dieną.
• Šilumos pažeidimas smegenims galimas tik esant aukštesnei nei 41,7 ° C temperatūrai.
• Sergant infekcijomis vaikų kūno temperatūra gali pakilti iki 40,5 ° C ir daugiau, jei ji nekontroliuojama ar jokiu būdu nesumažinama.

Įspėjimai

• Stenkitės nesumažinti karščiavimo aspirinu, ypač vaikams, nes aspirinas gali sukelti Reye sindromą.
• Kreipkitės į savo gydytoją, jei karščiavimas trunka ilgiau nei savaitę arba jei kartu su karščiavimu pasireiškia bet kuris iš šių simptomų: stiprus bėrimas, krūtinės skausmas, pasikartojantis vėmimas, raudonas ir karštas odos patinimas, kaklo sustingimas, gerklės skausmas, miglota sąmonė.
• Nenaudokite elektrinių antklodžių ir nesėdėkite šalia šilumos šaltinių, nes tai tik pakels temperatūrą.
• Jei karščiuojate, nevalgykite aštraus maisto, nes aštrus maistas padidina prakaitavimą.
• Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei vaiko temperatūra pakyla po ilgo karščio poveikio.