Kaip išvengti per didelio kalbėjimo

Video.: Paskolos grąžinimo sunkumai – kaip išvengti didesnių neigiamų pasekmių, nei būtina?

Turinys

Žingsniai
1 iš 3 metodas: kaip išmokti rūpintis savimi
2 metodas iš 3: išmokti būti geru klausytoju
3 iš 3 metodas: kaip gauti pagalbą
Patarimai

Ar visada reikia kalbėti? Ar pastebite, kad žmonės susierzina, kai kalbate toliau, ar praranda susidomėjimą tuo, ką sakote? Jei norite pakeisti savo įpročius, pradėkite galvoti prieš kalbėdami, taip pat supraskite, kad tylėti taip pat yra dalykų tvarka. Taip pat išmokite aktyviai klausytis ir užduoti klausimus, kad kiekvieno pokalbio nepaverstumėte savo monologu. Ieškokite šeimos ir draugų palaikymo ir išmokite prisitaikyti prie skirtingų socialinių situacijų.

Žingsniai

1 iš 3 metodas: kaip išmokti rūpintis savimi

1 Įvertinkite savo kalbėjimo priežastis. Galbūt jums dažnai patinka kalbėti apie save ir net neįtariate, kad tai erzina kitus. Kartais žmonėms nervingai reikia pokalbyje užpildyti tylą, nes tai sukuria nepatogumo jausmą. Kažkas jaučia šį poreikį dėl jaudulio ir noro išreikšti viską, kas dabar galvoje.
- Pabandykite suprasti savo kalbėjimo priežastis.
- Pabandykite pastebėti situacijas ar žmones, kurie išprovokuoja jūsų kalbą. Galite pastebėti, kad patiriate didelį jaudulį žmogaus akivaizdoje ar tam tikroje vietoje. O gal nerimaujate ar nerimaujate?
- Blaivus šių situacijų įvertinimas padės jums kontroliuoti savo elgesį.
- Pabandykite keletą savaičių užrašyti savo elgesį ir galimus veiksnius.
2 Atkreipkite dėmesį į žmones, kurie susierzina ar praranda susidomėjimą, kai pradedate kalbėti. Ar pastebėjote įprotį per daug kalbėti? Po to gali tekti atsiprašyti už tokį elgesį. Pagalvokite apie laikus, kai jūsų kalbėjimas tapo problema. Kiekvieną pokalbį kurį laiką stenkitės sekti šiuos aspektus. Netrukus tokie stebėjimai taps įpročiu. Geriau nustoti kalbėti (arba bent pakeisti temą), jei:
- asmuo nekreipia į tave dėmesio ir nekalba su kuo nors kitu;
- asmuo atrodo nuobodus ar abejingas;
- žmogus blaškosi, žiūri į telefoną, planšetę ar kompiuterį;
- žmogus yra užsiėmęs darbu;
- žmogus negali susikoncentruoti į tavo žodžius, nes kalbi per greitai.
3 Nepaverskite pokalbio pokalbiu apie save. Jums gali būti įdomu ir smagu kalbėti apie save, tačiau kitiems ne visada smagu. Nereikia kiekvienoje situacijoje pateikti pavyzdžio iš savo gyvenimo. Pabandykite susieti pokalbio temą su pašnekovu.
- Pokalbis yra dvipusis kelias. Išmokite sulėtinti tempą ir leiskite kitiems kalbėti.
- Prisiminkite neseniai įvykusį įvykį, kai per daug kalbėjotės. Apie ką buvo pokalbis? Galbūt tai rūpėjo tik jums ir jūsų interesams?
- Parodykite didesnį susidomėjimą kitų žmonių žodžiais ir veiksmais. Jei nuolat kalbėsite tik apie save, galite būti suvokiamas kaip savanaudis. Pradėkite užduoti klausimus!
4 Pagalvok prieš kalbėdamas. Kartais kyla noras pasakyti viską, kas ateina į galvą, tačiau tokiais momentais geriau padaryti pertrauką ir viską gerai apgalvoti. Pirmiausia pabandykite suprasti savo mintis ir tik tada kalbėkite. Tai ypač svarbu komandoje ir viešumoje.
- Po neapgalvotų žodžių žmonės dažnai supranta, kad pasakė per daug arba išsakė tai, ko nereikėtų sakyti.
- Neskubėkite ir apsvarstykite savo mintis. Tai parodys jūsų brandą ir kantrybę.
- Jei jūsų žodžiai dažnai įžeidžia ar erzina žmones arba nuolat plepate, pradėkite klausytis sąmonės balso ir galvoti apie žodžius.Neleiskite, kad jūsų nerimas ar nervingas jaudulys kalbėtų už jus.
5 Supraskite, kad pauzės pokalbyje yra normalios. Tiesą sakant, jie yra naudingi, nes leidžia nuraminti protą ir rūšiuoti mintis. Jums nereikia nuolat jaustis nepatogiai ar nejaukiai. Sustabdykite ir paverskite nepatogią tylą kantrybės ženklu.
- Neapgalvotas plepėjimas, bandantis užpildyti tylą, iš pradžių gali palengvinti, bet gali ir erzinti kitus. Atsikratykite tokio poreikio jausmo. Galbūt tai yra užuomina, kad jums laikas baigti pokalbį arba pereiti prie temų, kurios domina ne tik jus. Pabandykite sugalvoti keletą mandagių būdų užbaigti pokalbį, kuris priėjo prie logiškos išvados.
- Daugeliui žmonių patinka pauzės pokalbyje, ypač senstant. Pagalvokite apie šias pauzes kaip galimybę geriau suprasti savo mintis ir jausmus. Jei nuolat kalbėsite, jums bus per sunku išsiaiškinti savo dabartinius jausmus.

2 metodas iš 3: išmokti būti geru klausytoju

1 Užduokite klausimus ir parodykite susidomėjimą. Nustokite kalbėti tik apie save ir savo interesus, pradėkite užduoti klausimus ir klausytis kitų. Jei norite atsikratyti pernelyg didelio kalbėjimo, svarbu išmokti efektyviai klausytis. Pokalbis susijęs ne tik su jumis, bet ir su visais jame dalyvaujančiais žmonėmis.
- Jei aptariate praėjusią dieną ar savo reikalus, parodykite susidomėjimą kitų pašnekovų reikalais. Tegul jie kalba.
- Klausykite ir dalyvaukite diskusijoje. Dėmesio nukreipimas į kitus žmones ar telefoną yra tiesiog nemandagus. Jei keisite vaidmenis, tikriausiai įsižeistumėte dėl tokio pašnekovo požiūrio.
- Domėkitės žmonėmis. Stenkitės juos geriau pažinti. Iškelkite šeimos, pomėgių, pomėgių, mėgstamų filmų, sporto, muzikos temas ir stenkitės kuo daugiau sužinoti. Pabandykite prisiminti bent vieną faktą, kad kitą kartą susitikę galėtumėte jį aptarti. Taip jums bus lengviau nekalbėti apie save ir parodyti susidomėjimą kito žmogaus žodžiais.
2 Skatinkite kitus žmones tęsti pokalbį, o ne užpildyti pauzes. Tarkime, kad esate kalbiausias grupės žmogus. Jei kiti tyli, jums kyla noras daugiau kalbėti. Vietoj to pabandykite įkalbėti kitus į pokalbį.
- Reikėtų suprasti, kad žmonės gali būti drovūs arba nejausti poreikio kalbėti, ir tai yra normalu.
- Parodykite, kad esate malonus ir domitės žmogaus žodžiais. Pasakykite: "Ką apie tai manote?" - arba: „Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu“.
- Jei kompanijos žmonės vienas kito nepažįsta arba yra drovūs, tuomet gali prireikti daugiau pastangų, tačiau tai bus pateisinama.
- Kuo daugiau susidomėsite ir stengiatės pažinti savo pašnekovus, tuo mažiau jie suvoks jūsų kalbumą kaip erzinantį veiksnį.
3 Klausyk ir netrukdyk. Labai dažnai pašnekovus erzina plepių žmonių įprotis pertraukti kitus. Stenkitės neskubinti žmonių ir leisti jiems kalbėti. Kai kurie žmonės gali kalbėti lėčiau nei jūs. Kantrybė yra vienas iš gebėjimo aktyviai klausytis pašnekovo aspektų.
- Palaukite nuo trijų iki penkių sekundžių, kol asmuo baigs kalbėti, po to galėsite išsakyti savo mintis. Tai padės įsitikinti, ar asmuo kalbėjo, o ne pristabdė eilutės vidurį.
- Jei per pašnekovo žodžius jums kilo tam tikra mintis ar nuomonė, tai nėra priežastis pertraukti asmenį sakinio viduryje. Trumpai atsiprašykite, jei suklydote. Vėliau pasakykite jiems, kad bandote atsikratyti įpročio. Pateikite savo pastabas ar komentarus po asmens žodžių ir per ilgas pauzes.
4 Išmokite savo žodžiais perfrazuoti tai, ką girdite. Vienas iš svarbių gebėjimo efektyviai klausytis aspektų yra parodyti, kad ne tik atidžiai klausotės, bet ir suprantate tai, ką girdite. Išsiaiškinkite, ką kitas žmogus sako, kad paaiškintumėte detales, sužinotumėte daugiau faktų ar geriau suprastumėte mintį.
- Šis elgesys parodys, kad atidžiai klausotės ir sutelkiate dėmesį į žmogų. Pavyzdžiui, jei žmogus jums sako, kad yra susirūpinęs dėl būtinybės aplankyti artimuosius, tuomet galite paklausti: „Atrodo, kad jus neramina mintis, kaip vyks susitikimas?“.
- Pasinaudokite šia galimybe, kad suprastumėte vienas kitą, jei tarp jūsų kyla nesusipratimas ar sumaištis. Taip pat būkite konkretus, kai nesuprantate priežasčių ar motyvų.

3 iš 3 metodas: kaip gauti pagalbą

1 Ieškokite artimų draugų ir šeimos palaikymo. Atvirai įsiklausykite į jų mintis apie jūsų kalbėjimą. Galbūt jie duos jums gerų patarimų. Paprašykite ženklo, kai pokalbio metu pertraukiate žmones arba per daug kalbate. Tokie įsipareigojimai gali padėti greičiau pasiekti savo tikslą.
- Paklauskite artimo draugo ar giminaičio, ar jie patyrė panašių problemų. Galbūt jie gali paaiškinti, kaip atsikratė įpročio ar ką išgyveno.
- Klausykitės rekomendacijų, kaip pakeisti savo įpročius.
2 Pakeiskite bendravimo stilių. Iš pradžių jums bus sunku bendrauti ar bendrauti su žmonėmis kitaip, tačiau svarbu išmokti prisitaikyti prie konkrečios situacijos ir konkrečių klausytojų.
- Kas yra jūsų klausytojai? Žmonių grupė? Tik su vienu žmogumi pasikalbėti? Tylus ir ramus, ar kalbantis žmogus kaip tu? Ar tu mokykloje? Darbe? Kavinėje su draugais?
- Kiekviena situacija padės pakeisti bendravimo būdą. Pradėkite prisitaikyti prie kitų žmonių žodžių ir veiksmų. Jei visi tyli, pabandykite tylėti. Susitikimuose su draugais ir vakarėliuose raskite būdų, kaip priversti likusius žmones kalbėti.
3 Sužinokite apie įvairias pernelyg didelio kalbėjimo priežastis. Kartais tai lemia asmenybės bruožai, tokie kaip ekstremali ekstraversija, o kartais kalbėjimas yra fizinės ar psichinės ligos simptomas. Dažniausiai šis įprotis yra susijęs su nerimo ar streso lygiu, kurį galite kontroliuoti.
- Saugokitės ženklų, rodančių pernelyg įtikinamą, greitą, nekontroliuojamą kalbą. Kartais jums atrodo, kad jūs tiesiog negalite sustoti, o kalbos tempas skamba nekantriai ir jokiu būdu nėra pateisinamas aplinkybių. Esant tokiai situacijai, geriau užsiregistruoti psichologo konsultacijai arba kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali pasiūlyti vaistų, o psichologas ar psichoterapeutas gali rekomenduoti įvairius gydymo būdus problemai spręsti.
- Žinokite, ar jums nuolat reikia draugijos, ar randate jėgų pokalbiuose su kitais žmonėmis. Jei esate pernelyg ekstravertas, galite būti suvokiamas kaip erzinantis žmogus, jei esate neramus ir nuolat kalbate.
- Kartais nerimas ar stresas yra greitos kalbos priežastis. Atkreipkite dėmesį į savo kalbos greitį ir stenkitės išlikti ramūs, susikaupę ir atsipalaidavę. Pabandykite naudoti sąmoningumo ir meditacijos metodus.
4 Jei kalbėjimasis trukdo jūsų socialiniam gyvenimui, kreipkitės į psichologo patarimą. Jei žmonės pradeda elgtis su jumis kitaip arba parodo, kad nenori su jumis bendrauti dėl pernelyg didelio kalbėjimo, pabandykite aptarti problemą su patarėju psichologu.
- Pasitarkite su mokyklos psichologu, gaukite draugų rekomendacijų arba ieškokite specialisto internete. Sužinokite, kaip pakeisti savo bendravimo įgūdžius.
- Paklauskite, kaip nustatyti bendravimo ribas ir kaip gerbti kitų žmonių bendravimo stilių. Bet kuris patyręs psichologas pasidalins su jumis savo nešališka ir nesmerkiančia nuomone apie situaciją.