Turinys

• Žingsniai
• 1 dalis iš 3: Pastebėkite pėdų jautrumo pokyčius
• 2 dalis iš 3: Atkreipkite dėmesį į kitus sustabdymo pakeitimus
• 3 dalis iš 3: Atkreipkite dėmesį į kitus neuropatijos simptomus
• Patarimai
• Įspėjimai

Diabetas yra lėtinė liga, kai sutrinka insulino gamyba kasoje arba ląstelės yra mažiau jautrios šio hormono poveikiui. Gliukozei absorbuoti organizmo ląstelėms reikalingas insulinas. Jei cukriniu diabetu sergantis asmuo negauna tinkamo gydymo, jo gliukozės kiekis kraujyje išlieka nuolat aukštas. Dėl to pažeidžiami organai ir nervai, ypač maži periferiniai nervai, kurie inervuoja akių, pėdų ir rankų audinius. Remiantis Amerikos sveikatos departamento duomenimis, 60–70% diabetu sergančių žmonių kenčia nuo įvairių nervinio audinio pažeidimo formų (neuropatijos). Dažniausiai pirmieji diabeto simptomai atsiranda ant kojų. Štai kodėl svarbu tiksliai žinoti, kaip šie simptomai pasireiškia, ir reguliariai tikrinti pėdų būklę, kad būtų išvengta negrįžtamų audinių pažeidimų ir negalios.

Žingsniai

1 dalis iš 3: Pastebėkite pėdų jautrumo pokyčius

1. 1 Atkreipkite dėmesį į pėdų tirpimo jausmą. Vienas iš pirmųjų ir plačiai paplitusių periferinės neuropatijos simptomų, į kuriuos atkreipia dėmesį diabetu sergantys pacientai, yra pėdų jautrumo sumažėjimas ir audinių tirpimo jausmas. Dažnai tirpimas atsiranda pirštų srityje, tada plinta į visą pėdą ir palaipsniui kyla aukštyn, uždengdamas kulkšnį. Paprastai procesas vystosi abiejų kojų paduose, nors kartais tirpimas iš pradžių atsiranda tik vienoje galūnėje arba stipriau jaučiamas vienoje iš pėdų.
   • Dėl jautrumo praradimo sumažėja žmogaus gebėjimas jausti skausmą dėl aukštų ir žemų temperatūrų poveikio. Dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, padidėja nudegimų rizika, kai jie eina į karštą vonią, taip pat yra nušalimo rizika žiemą.
   • Lėtinis pėdų jutimo praradimas lemia tai, kad cukriniu diabetu sergantis pacientas dažnai nepastebi pjūvių, nuospaudų ir kitų sužalojimų pėdų srityje. Šis reiškinys gana dažnai pasireiškia sergant šia liga, o tai padidina pažeidimų infekcijos riziką. Kai kuriais atvejais neuropatija yra tokia sunki, kad infekcija žaizdose išsivysto ilgą laiką, kartais išplinta į gilesnius audinius ir net suima pėdos kaulus, pacientui to net nepastebint. Tokios infekcijos gydymui reikalingas ilgas IV kartos antibiotikų kursas, o kai kuriais atvejais kyla pavojus net paciento gyvybei.
   • Paprastai periferinės neuropatijos simptomai, įskaitant jutimo praradimą, yra ryškesni naktį, kai žmogus guli lovoje.
2. 2 Atkreipkite dėmesį į deginimo ir dilgčiojimo pojūčius. Kitas būdingas simptomas yra nemalonus dilgčiojimo pojūtis, žąsų patinimas ir deginimas. Visa tai panašu į pojūčius, atsirandančius pėdoje atnaujinus kraujotaką, jei „sėdėjote“ koją. Šie nemalonūs pojūčiai, vadinami parestezija, svyruoja nuo lengvo iki stipraus ir dažniausiai pasireiškia skirtingai dešinėje ir kairėje kojose.
   • Dilgčiojimas ir deginimo pojūtis dažniausiai atsiranda apatinėje pėdos dalyje (padas), o vėliau procesas gali išplisti į pėdas.
   • Šie nemalonumai kartais primena grybelinę infekciją (sportininko pėdą) ar vabzdžių įkandimus, nors niežėjimas retai jaučiamas sergant diabetine pėda.
   • Pėdos audiniuose išsivysto periferinė neuropatija, nes didelis cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje yra toksiškas ir pažeidžia mažus periferinius nervus.
3. 3 Būkite atsargūs, jei padidėja jautrumas lietimui (hiperestezija). Retais atvejais diabetu sergantiems žmonėms gali išsivystyti kitas jutimo sutrikimų tipas - padidėjęs jautrumas prisilietimui. Vietoj tipiškos diabetinės pėdos simptomų (sumažėjęs pėdos jautrumas ir tirpimas) kai kuriems pacientams atsiranda jautrumas (ar net padidėjęs jautrumas) prisilietimui. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems hiperestezija, nepakeliamas skausmas atsiranda net ir palietus kojų odą patalyne.
   • Ši diabeto komplikacija dažnai primena podagros priepuolį ar ūminį uždegiminį artritą, o kai kuriais atvejais pacientas gali būti klaidingai diagnozuotas.
   • Pacientai apibūdina pojūčius, atsirandančius dėl padidėjusio pėdos jautrumo, kaip skausmą, panašų į nudegimą ar elektros smūgį.
4. 4 Atkreipkite dėmesį į mėšlungį ar aštrų skausmą. Kai periferinė neuropatija sustiprėja, patologinis procesas plinta į raumenų audinį. Vienas iš pirmųjų simptomų, rodančių, kad diabeto komplikacijos paveikė raumenis, yra mėšlungis ar aštrūs šaudymo skausmai pėdose, dažniausiai padų srityje. Mėšlungis ir skausmas gali būti tokie varginantys, kad diabetu sergantis žmogus negali vaikščioti; naktį, kai žmogus guli lovoje, skausmo pojūčiai linkę sustiprėti.
   • Skirtingai nuo įprastų traukulių, kai galima pastebėti raumenų susitraukimą ar trūkčiojimą, diabetinių pėdų mėšlungis dažnai neturi išorinių apraiškų.
   • Kitas ženklas, skiriantis įprastus mėšlungį nuo diabetinių pėdų mėšlungio, yra tas, kad skausmas ir diskomfortas nesumažėja ir neišnyksta vaikščiojant.
   • Kai kuriais atvejais diabetinės pėdos skausmas ir mėšlungis primena streso lūžio ar Willys-Ekbom ligos simptomus, kurie kelia klaidingos diagnozės riziką.

2 dalis iš 3: Atkreipkite dėmesį į kitus sustabdymo pakeitimus

1. 1 Atkreipkite dėmesį į raumenų silpnumą. Didelės koncentracijos gliukozė prasiskverbia į nervų pluoštus, todėl pagal osmoso įstatymą vanduo patenka į pluoštus. Dėl šios priežasties padidėja nervinių skaidulų tūris, pablogėja nervų audinio aprūpinimas krauju, todėl nerviniai audiniai pradeda mirti. Jei nervinis pluoštas, inervuojantis raumenų audinį, miršta, nerviniai signalai į raumenis nebeįeina. Nesant nervų stimuliacijai, raumenys atrofuojasi (išsausėja). Dėl raumenų atrofijos sumažėja pėdų dydis, be to, raumenų silpnumas veikia žmogaus eiseną, todėl ji stulbinanti ir nestabili. Žmonės, kurie ilgą laiką sirgo cukriniu diabetu, dažnai gali vaikščioti tik su lazda ar net naudotis vežimėliu.
   • Pėdų ir kulkšnių raumenų silpnumą dažnai lydi nervų pažeidimai, perduodantys signalus į smegenis pusiausvyrai ir judesių koordinavimui, todėl diabetu sergantiems žmonėms sunku vaikščioti.
   • Nervų pažeidimas ir kulkšnių raumenų bei raiščių silpnumas lemia refleksų sumažėjimą. Pavyzdžiui, bakstelėjus Achilo sausgyslę, geriausiu atveju gaunamas tik silpnas atsakas (pėdos trūkčiojimas).
2. 2 Patikrinkite, ar neatsirado pirštų deformacijų. Jei žmogui išsivysto pėdų raumenų silpnumas ir eisena pasikeičia, vaikščiodami jie turi kitaip išdėstyti kojas ir perkelti papildomą stresą į pirštus. Per didelis slėgis ir nenormalus svorio pakrovimas dažnai sukelia pirštų deformacijas, pvz., Plaktuko kreivumą. Plaktuko kreivumas atsiranda, kai pasikeičia vieno iš trijų pėdos vidurinių pirštų forma. Patologija vystosi distaliniame sąnaryje, todėl pirštas sulenkiamas ir savo forma primena plaktuką. Be plaktuko kreivumo ir kitų deformacijų, netolygi eisena ir disbalansas dažnai lemia spaudimo perskirstymą į skirtingas pėdos sritis, o tai sukelia pernelyg didelį stresą tam tikroms pado vietoms. Dėl to ant kojų susidaro trofinės opos, o jei audiniai dalyvauja infekciniame procese, tai gali sukelti daugybę rimtų problemų.
   • Kai kuriais atvejais plaktuko pirštas išnyks savaime, tačiau daugeliu atvejų defektui ištaisyti reikalinga operacija.
   • Tipiška diabetinės pėdos deformacija yra nykščio kaulo padidėjimas, kurį sukelia nykštys, nuolat prispaudžiamas prie kitų pirštų.
   • Jei sergate cukriniu diabetu, labai svarbu pasirinkti tinkamus batus - jie turėtų būti laisvi. Tokiu būdu pirštai nebus suspausti ir sumažės deformacijos rizika. Moterys, sergančios cukriniu diabetu, neturėtų dėvėti aukštakulnių batų.
3. 3 Būkite ypač budrūs dėl bet kokių pėdos sužalojimo ar infekcijos požymių. Be kaulų lūžių nuo kritimo vaikščiojant, pėdų sužalojimai yra dažniausia diabetu sergančių žmonių komplikacija. Dėl desensibilizacijos diabetu sergantys žmonės dažnai nepastebi nedidelių pėdų odos pažeidimų, tokių kaip įbrėžimai, negilūs pjūviai, nuospaudos ir vabzdžių įkandimai. Dėl šios priežasties tokie nedideli sužalojimai gali uždegti, o tai savo ruožtu gali būti pavojinga infekcijos plitimui į aplinkinius audinius. Sunkiais atvejais gali būti amputacija kojos pirštu ar net visa pėda.
   • Vizualiniai infekcijos požymiai yra audinių patinimas, spalvos pasikeitimas (oda tampa melsva ar rausva) ir iš žaizdos išsiskiria balkšvas pūlinys ar kitas skystis.
   • Užkrėsta žaizda dažnai skleidžia nemalonų kvapą, nes iš jos išsiskiria pūliai ir kraujas.
   • Žmonėms, sergantiems lėtiniu diabetu, dažnai susilpnėja imuninė sistema, todėl žaizdos gijimo laikas yra ilgesnis.
   • Jei nedidelio įbrėžimo vietoje atsiranda rimta atvira žaizda (pvz., Opa su gangrenos požymiais), kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
   • Gydytojai rekomenduoja diabetu sergantiems žmonėms bent kartą per savaitę pasitikrinti kojas. Kai pacientas ateina į kitą susitikimą su savo gydytoju, jis turi ištirti paciento pėdų būklę dėl komplikacijų.

3 dalis iš 3: Atkreipkite dėmesį į kitus neuropatijos simptomus

1. 1 Atkreipkite dėmesį į panašius simptomus ant rankų. Nors periferinė neuropatija dažniausiai prasideda apatinėse galūnėse (daugiausia pėdose), panašūs procesai vystosi mažose periferinėse nervų skaidulose, kurios inervuoja rankas, pirštus ir dilbius. Taigi būkite atsargūs ir reguliariai tikrinkite, ar pirmiau minėti simptomai, rodantys diabeto komplikacijas, atsiranda jūsų rankų audiniuose.
   • Kaip jau minėta, patologiniai procesai pėdose vystosi iš pirštų ir kyla aukštyn. Panašiai komplikacijos viršutinėse galūnėse pirmiausia atsiranda rankų srityje, o paskui plinta į dilbių sritį.
   • Diabeto komplikacijos rankų audiniuose savo apraiškomis primena riešo kanalo sindromą ir Raynaud ligą (sergant šia liga arterijos, veikiamos žemos temperatūros, susiaurėja daugiau nei įprastai). Dėl šios priežasties pacientas gali būti neteisingai diagnozuotas.
   • Daug lengviau stebėti rankų sveikatą ir reguliariai tikrinti, ar nėra komplikacijų - dažniausiai dėvite kojines ir batus ant kojų.
2. 2 Patikrinkite, ar nėra autonominės neuropatijos simptomų. Autonominė nervų sistema užtikrina automatinį širdies susitraukimų reguliavimą ir kontroliuoja vidaus organų veiklą: šlapimo pūslę, plaučius, skrandį, žarnyną, lytinius organus ir akis. Cukrinis diabetas (hiperglikemija) pažeidžia nervų pluoštus, o tai sukelia įvairių komplikacijų, įskaitant širdies plakimą, hipotenziją, šlapimo susilaikymą, šlapimo nelaikymą, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą, apetito praradimą, maisto nurijimo sutrikimus, erekcijos sutrikimus ir makšties sausumą.
   • Per didelis prakaitavimas (arba visai neprakaituojantis) pėdos ar kitos kūno dalys yra tipiškas autonominės neuropatijos požymis.
   • Plati autonominė neuropatija sukelia vidaus organų disfunkciją, todėl diabetu sergantiems pacientams dažnai išsivysto širdies ligos ir inkstų nepakankamumas.
3. 3 Atkreipkite dėmesį į bet kokius regėjimo pokyčius. Periferinės ir autonominės neuropatijos veikia akių veiklą, be to, regėjimas kenčia nuo smulkiųjų kraujagyslių funkcijos sutrikimo, kurį sukelia toksinis gliukozės poveikis. Pėdų audinių infekcija ir su tuo susijusi pėdų ir kojų amputacijos rizika yra viena didžiausių diabetu sergančių žmonių baimių. Antrasis rimtas pavojus, kurį prisimena kiekvienas diabetu sergantis pacientas, yra regėjimo praradimas. Komplikacijos, turinčios įtakos regėjimo sistemai, yra sunkumai prisitaikant prie silpno apšvietimo, neryškus matymas, ašarojančios akys ir laipsniškas regėjimo aštrumo praradimas, dėl kurio atsiranda aklumas.
   • Diabetinei retinopatijai būdingas tinklainės maitinančių kraujagyslių pažeidimas, kuris yra dažniausia diabeto pacientų regėjimo praradimo priežastis.
   • Įrodyta, kad cukriniu diabetu sergantiems suaugusiesiems kataraktos išsivystymo rizika yra nuo dviejų iki penkių kartų didesnė nei nesergantiems šia liga.
   • Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, padidėja kataraktos (lęšio drumstumo) ir glaukomos (padidėjęs akispūdis ir regos nervo pažeidimas) rizika.

Patarimai

• Jei sergate cukriniu diabetu, turėtumėte kasdien tikrinti kojas, ar nėra komplikacijų simptomų. Tai turėtų būti daroma, net jei vartojate vaistus nuo diabeto.
• Jei pasireiškia bet kuris iš aukščiau išvardytų simptomų, susitarkite su gydytoju arba apsilankykite pas endokrinologą, kad patikrintų jūsų sveikatą.
• Reguliariai kirpkite nagus (kas savaitę ar kas dvi savaites).Jei nerimaujate, kad kirpdami nagus nesusižeisite kojų pirštų, galite patikėti pėdų priežiūrą profesionaliam manikiūrui.
• Kai esate namuose, visada dėvėkite batus su kojinėmis ir šlepetėmis. Venkite vaikščioti basomis arba nešioti aptemptus batus - tai padidina pūslių riziką.
• Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, dažnai prakaituoja, o pėdų oda atrodo blizga. Tokiu atveju kojinių jums reikia dažniau nei man, kad jos visada liktų sausos.
• Kasdien plaukite kojas šiltu (bet ne karštu) muilu ir vandeniu. Kruopščiai nuplaukite muilą švariu vandeniu ir nusausinkite rankšluosčiu (netrinkite). Būtinai gerai išdžiovinkite odą tarp pirštų.
• Rekomenduojama reguliariai daryti pėdų vonias. Tai padės dezinfekuoti pėdų odą ir sumažinti bakterinių infekcijų riziką.
• Jei pėdų oda yra labai sausa, batų suspaudimo vietoje ant jos gali atsirasti įtrūkimų ir pažeidimų. Nepamirškite reguliariai patepti kojų drėkinamuoju kremu. Sausas odos vietas sutepkite drėkinamuoju losjonu arba vazelinu, saugodamiesi, kad produktas nepatektų ant odos tarp pirštų.

Įspėjimai

• Jei pėdos paviršiuje pastebėjote juodų ar žalsvų sričių, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos: tai gali būti gangrenos (audinių mirties) požymis.
• Nenaudokite drėkinamojo losjono ant odos tarp pirštų - tai gali sukelti grybelio vystymąsi.
• Jei jūsų pėda turi opą ar negyjančią žaizdą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.