Turinys

• Žingsniai
• 1 dalis iš 4: kaip atpažinti pasyvią agresiją
• 2 dalis iš 4: Kaip sumažinti pasyvų ir agresyvų šališkumą
• 3 dalis iš 4: Kaip išsiugdyti sveikus emocinius įpročius
• 4 dalis iš 4: Kaip gauti reikiamą pagalbą
• Patarimai

Sąvoka „pasyvi agresija“ pirmą kartą buvo panaudota po Antrojo pasaulinio karo apibūdinant subtilų nepaklusnumą išreiškusių karių elgesį. Pasyvus-agresyvus elgesys savaime reiškia netiesioginį prieštaravimą viršininkams arba netiesioginį nepasitenkinimą žmogumi. Pasyviai agresyvūs žmonės dažniausiai stengiasi išvengti konfliktų. Destruktyvus pasyvus-agresyvus elgesys gali likti nepastebėtas, nes žmogus maskuoja nusivylimą paviršutinišku mandagumu. Po kurio laiko jūsų vidinis pyktis pasieks virimo tašką ir išsilieja. Išmokite pastebėti ir ištaisyti savo pasyviai agresyvias tendencijas, kad pasiektumėte teigiamų pokyčių, sukurtumėte laimingą karjerą ir sveiką socialinį gyvenimą.

Žingsniai

1 dalis iš 4: kaip atpažinti pasyvią agresiją

1. 1 Laikykite elgesio dienoraštį. Dienoraštis leidžia apibūdinti, įvertinti ir koreguoti savo elgesį. Tai gali padėti nustatyti tokio elgesio veiksnius ir atvirai apsvarstyti savo reakcijas, taip pat apmąstyti, kaip turėtumėte reaguoti ateityje.
2. 2 Išnagrinėkite pasyvaus ir agresyvaus konflikto etapus. Asmuo, turintis pasyviai-agresyvių polinkių, konfliktuose gali sukurti pasyvų-agresyvų elgesio stilių.
   • Pirmas lygmuo pasyvaus-agresyvaus konflikto ciklas yra pasyvaus-agresyvaus elgesio ugdymas. Žmonės gyvena ir formuojasi visuomenėje, todėl visuotinai pripažįstama, kad atviras pyktis yra pavojingas ir nepriimtinas. Dėl to žmogus užmaskuoja savo piktus protrūkius pasyvioje agresijoje.
   • Antrasis etapas pasyvaus ir agresyvaus konflikto ciklas yra stresinė situacija, kuri sukelia iracionalias mintis, pagrįstas ankstesne gyvenimo patirtimi.
     • Pavyzdžiui, jei mokytojas prašo mokinio išplatinti darbo medžiagą, o mokinys praeityje susidūrė su situacijomis, kai jo buvo paprašyta atlikti užduotį, ir neįvertino tokios pagalbos, tada jis gali ekstrapoliuoti ankstesnę patirtį į esamą situaciją. Vietoj pagarbos jausmo jis prašyme įžvelgs praeities aidą ir bus įžeistas, nes prašymas sukėlė „sąlygotą“ reakciją.
   • Trečias etapas atsiranda tuo momentu, kai pasyvus-agresyvus žmogus neigia savo pyktį, dėl to neigiami jausmai ir pasipiktinimas yra projektuojami kitiems žmonėms.
   • Ketvirtasis etapas ciklas yra pats pasyvus-agresyvus elgesys. Tai apima (sąrašas neišsamus): pykčio jausmų neigimas, izoliacija, niūrumas, apmaudas, vilkinimas, netinkamas ar nepriimtinas užduočių atlikimas, paslėpti bandymai keršyti.
   • Kulno stadija ciklai yra kitų reakcijos. Paprastai žmonės neigiamai reaguoja į pasyvią agresiją, kurios dažniausiai ir nori agresorius. Dėl to tokia reakcija sustiprina pasyvų-agresyvų elgesį ir ciklas kartojasi.
3. 3 Nustatykite pasyvios agresijos atvejus. Jūsų pasyvaus ir agresyvaus elgesio pavyzdžių skaičius gali būti bauginantis, todėl pasirinkite tris ar keturis kartus, kai pastebėjote pasyvią agresiją.
   • Pavyzdžiui, pasyvi agresija yra įprasta darbo vietoje. Yra keturi konkretūs darbo aplinkai būdingi pavyzdžiai: laikinas susitarimas, sąmoningas neefektyvumas, problemos sunkinimas ir paslėptas, bet sąmoningas kerštas.
   • Siekdami nustatyti savo pasyvią agresiją, rekomenduojama pradėti nuo savo profesinio elgesio darbe, kad atrastumėte aiškius modelius.
4. 4 Užsirašykite informaciją apie tai, kas atsitiko. Svarbu surasti ir pašalinti klaidingą mąstymo būdą, kuris susiformavo anksčiau. Visų pirma, jūs turite suprasti, kada ir kaip jie atsirado. Pažvelkite atgal ir pabandykite prisiminti būdingas savo elgesio detales. Taigi, norint mąstyti maksimaliai objektyviai, naudinga pažvelgti į aplinkybes išorinio stebėtojo akimis. Jei pradeda rodytis emociniai vertinimai, giliai įkvėpkite ir paleiskite tas mintis. Neklaidinkite savo vaidmens įvykyje. Jūsų užduotis yra ištirti aplinkybes ir motyvus, kurie išprovokavo pasyvią agresiją. Apsvarstykite šiuos klausimus:
   • Kas dar dalyvavo situacijoje? Kokius santykius turite (pavyzdžiui: viršininkas, darbuotojas, draugas, tėvas, kaimynas ar mokytojas)? Žmogus turi galią tau, ar yra lygus, ar tau buvo lemiamas vaidmuo?
   • Kur susiklostė situacija? Darbe, namuose, mokykloje, vakarėlyje, rungtynėse, klube?
   • Kada susiklostė situacija? Kartais laikas vaidina svarbų vaidmenį (mokslo metų pradžia ar užimtas atostogų sezonas).
   • Kaip vystėsi įvykiai? Ar buvo tam tikras paskatinimas ar įvykių serija? Kokia tvarka įvyko įvykiai ir vėlesnės reakcijos?
   • Kas nutiko pabaigoje? Ar jūsų neigiamas elgesys pasiekė savo tikslą? Kokios buvo kitų reakcijos?
5. 5 Apsvarstykite savo pasyvias ir agresyvias reakcijas tokių incidentų metu. Paprastai toks elgesys pasireiškia kaip sąmoningas prieštaravimas tarp jūsų žodžių (pasyvumo) ir tolesnio veiksmo (agresijos). Dažniausiai pasyvi agresija pasireiškia taip:
   • asmuo viešai siūlo paramą, tačiau netiesiogiai prieštarauja, vilkinasi laiku arba trukdo sėkmingai įgyvendinti socialines ir darbo užduotis;
   • asmuo sutinka atlikti užduotį, bet neįvykdo pažado arba apsimeta apie tai pamiršęs;
   • asmuo nustoja bendrauti su oponentu, bet nepaaiškina priežasčių;
   • žmogus viešai giria kitus, bet žemina juos už nugaros;
   • žmogui trūksta ryžto išreikšti savo jausmus ir norus, tačiau jis tikisi, kad kiti viską supras;
   • asmuo teigiamus žodžius papildo kaustiniu sarkazmu ar neigiama kūno kalba;
   • žmogus skundžiasi, kad jo nesupranta ir nevertina;
   • žmogus pyksta ir ginčijasi, bet nesiūlo konstruktyvių idėjų;
   • žmogus dėl visko kaltina kitus, o pats vengia atsakomybės;
   • asmuo kolegų akivaizdoje nepagrįstai kritikuoja ir tyčiojasi iš savo viršininkų;
   • žmogus į kritiką reaguoja slaptais, nesąžiningu veiksmu;
   • asmuo slopina emocijas, nes bijo konflikto, nesėkmės ar nusivylimo;
   • žmogus pavydi ir jį įžeidžia sėkmingesni žmonės;
   • žmogus perdėtas ir nuolat skundžiasi asmeninėmis nesėkmėmis;
   • žmogus mėtosi tarp priešiško nepaklusnumo ir atgailos;
   • asmuo prognozuoja neigiamus rezultatus dar prieš pradedant užduotį.
6. 6 Ieškokite elgesio modelių. Ar pastebėjote, kaip pasikartoja jūsų reakcija į konkrečias situacijas ar žmones, kai svarstote apie savo praeities veiksmus? Ar rezultatas visada buvo tas pats? Ar žmonės į tave reagavo taip pat? Ar jautėtės geriau ar blogiau? Ar manote, kad tokie modeliai padarė meškos paslaugą?
7. 7 Priimkite savo emocijas. Dažnai pasyviai agresyvių polinkių problema yra ta, kad žmogus neigia savo tikruosius jausmus. Nenorite parodyti savo pykčio, skausmo ar pasipiktinimo, todėl elgiatės taip, kaip to nenorite. Jausmai tik sustiprėja ir tampa neracionalūs, nes neradote jiems naudingos išeities. Tyrėjai, svarbu leisti sau pajusti ir priimti tokias emocijas, kad tinkamai su jomis susidorotumėte.
8. 8 Ugdykite savimonę. Būkite sąžiningi su savimi, kad suprastumėte tikras neigiamų emocijų priežastis.Ar tai darbuotojo žodžiai? Ar jautėte, kad esate priverstas daryti tai, ko nenorite? Ar vadovas nepastebėjo jūsų indėlio į paskutinį projektą? Ar tavo draugė gavo aukštesnį pažymį, nei nusipelnė (tavo nuomone)? Kaskitės giliau, kad surastumėte savo tikruosius motyvus.

2 dalis iš 4: Kaip sumažinti pasyvų ir agresyvų šališkumą

1. 1 Pripažink pasyviai agresyvus elgesį. Pirmasis žingsnis siekiant susilpninti pasyviai agresyvias tendencijas yra mokėti blaiviai įvertinti savo elgesį. Atkreipkite dėmesį į saviizoliaciją nuo visuomenės, pasipiktinimą, tyčinį žemą efektyvumą, užsispyrimą ir vilkinimą. Nuolatinis tokių veiksmų pobūdis reiškia, kad jūsų elgesio modelis nebuvo suformuotas per naktį, todėl prireiks laiko ir atkaklumo keistis.
2. 2 Klausyk ir žiūrėk. Bendravimas apima ne tik gebėjimą atvirai ir tiesiogiai kalbėti, bet ir įsiklausyti bei pastebėti neišsakytas užuominas. Atkreipkite dėmesį į tai, ką žmonės sako, ir nesakykite, reaguodami į jūsų veiksmus. Jie gali parodyti tą pačią pasyvią agresiją. Pažvelkite į šią situaciją iš šalies. Ar per daug reaguojate? Sustokite ir iš naujo įvertinkite situaciją.
3. 3 Pamirškite sarkazmą. Sarkasmas yra dažna pasyvi-agresyvi reakcija, kuri tik pablogina problemą. Stenkitės vengti tokių frazių:
   • "Eime."
   • "Taip man viskas gerai."
   • - Kodėl tu toks nusiminęs?
   • "Aš tik juokauju".
4. 4 Pamirškite apie laikiną sutikimą. Darbo aplinkoje pavaldinys gali parodyti ypatingą pasyvios agresijos rūšį, kai sutinka atlikti užduotį, bet neturi laiko laiku atlikti užduoties. Tai vadinama laikinu sutikimu. Nesėkmę dažniausiai sukelia vėlavimas, vėlavimas planuoti susitikimus ir susitikimus arba neatsargus dokumentų tvarkymas. Pavaldiniai dažnai naudojasi laikinu sutikimu, kai mano, kad darbe yra nepakankamai įvertinti, tačiau negali rasti tinkamo būdo išreikšti savo jausmus.
   • Jei pastebėjote tokį elgesį, pabandykite suprasti, ar jis atsirado dėl nepakankamo jūsų darbo įvertinimo.
   • Šio tipo pasyvi agresija taip pat pasitaiko kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, jūs pakartotinai pažadate savo partneriui plauti indus, o paskui sąmoningai nesilaikote pažado.
5. 5 Atkreipkite dėmesį į tyčinį neefektyvumą. Pasitelkęs tyčinį neefektyvumą, žmogus gebėjimą elgtis priešiškai pakelia aukščiau už savo kompetenciją. Pavyzdys yra darbuotojas, kuris ir toliau atlieka tą patį užduočių kiekį, tačiau darbo kokybė pastebimai sumažėja. Darbuotojai, kaltinami tokiu elgesiu, dažnai atlieka aukos vaidmenį. Ši situacija yra itin pavojinga tiek įmonei, tiek darbuotojo reputacijai.
   • Žinokite apie tokį elgesį, kad sumažintumėte pasyvią agresiją darbo vietoje ir nesugadintumėte savo karjeros.
   • Namuose tai gali pasireikšti taip: žmogus sąmoningai ilgai neplauna indų arba kažkaip tai daro, todėl sutuoktinis turi vėl plauti indus.
6. 6 Nebloginkite problemų. Leisti problemoms didėti yra pasyvios agresijos pavyzdys, kai asmuo atsisako pripažinti ar išspręsti problemą. Vietoj to viskas blogėja ir virsta katastrofa.
   • Tokio elgesio darbo vietoje pavyzdžiai yra atidėliojimas ir piktnaudžiavimas nedarbingumo atostogomis ar atostogomis netinkamu laiku.
   • Namuose tai gali pasireikšti kaip atsisakymas plauti indus taip ilgai, kad virtuvėje susirenka didžiulis indų kalnas, o žmonės turi valgyti pietus ir vakarienę iš vienkartinių lėkščių, nes nelieka švarių indų (su šia plėtra) įvykių, partneris tikriausiai taip pat susipyks su jumis).
7. 7 Atkreipkite dėmesį į paslėptą, bet apgalvotą kerštą. Paslėptas, bet sąmoningas kerštas - tai elgesys, kai žmogus slapta kenkia kitam jį nuliūdinusiam asmeniui. Toks kerštas pasireiškia apkalbomis ar kitais tylaus sabotažo atvejais.
   • Biure žmogus gali skleisti gandus apie savo skriaudėją, taip diskredituodamas jų profesionalumą ir kolegos reputaciją.
   • Namuose tai bandymai įgyti vaikų palankumą ir klastingai nukreipti juos prieš partnerį.
   • Neplaukite savęs. Nereikia stengtis pakenkti sau, kad atkeršytumėte savo skriaudėjui.
   • Pavyzdys: mokinys sąmoningai neišlaiko egzamino, norėdamas atkeršyti mokytojui; sportininkas atmeta žaidimą pakeisti trenerį.
   • Darbe darbuotojas gali sąmoningai prarasti klientą arba sutrikdyti projektą, norėdamas „nubausti“ įmonę, net jei tokia veika paliečia patį darbuotoją.

3 dalis iš 4: Kaip išsiugdyti sveikus emocinius įpročius

1. 1 Skirkite sau laiko keistis. Pakeisti suformuotą elgesį galima tik kelis kartus. Pokyčiai ne visada yra tiesinis procesas. Nereikia bijoti grįžti į pradžią ir dar kartą peržiūrėti savo elgesį. Taip pat nereikia per daug savęs pykinti, jei pirmasis bandymas nesėkmingas. Kuo dažniau ir sunkiau stengiatės, tuo didesnė sėkmės tikimybė. Jei jūsų pastangos neveda į sėkmę, įvertinkite tai, kas vyksta. Pagalvok apie tai:
   • Ar galite nustatyti priežastis, kodėl einate neteisinga linkme?
   • Ar reikia padaryti pertrauką ir imtis kitokio požiūrio, kad pakeistumėte konkretų elgesio aspektą?
   • Ar yra latentinis jausmas ar emocinė reakcija, kuri dar nebuvo pripažinta?
2. 2 Mokytis būti lemiamasišreikškite savo jausmus sąžiningai ir pagarbiai. Raskite jus varginančią problemą, kad galėtumėte apginti savo požiūrį ir kalbėti nesisukdami. Pakartokite savo atsakymus, kad padėtumėte rasti tinkamus žodžius ir neskubėtumėte kalbėti. Klausyk savęs. Galite būti įtikinami ir tiesmukiški, nepakenkdami kitiems. Nustokite vartoti kaltinamuosius žodžius ir teigiamai išreikškite savo jausmus. Stenkitės atsiverti, net jei iš pradžių jaučiatės pažeidžiami. Laikui bėgant įgysite pasitikėjimo.
   • Pavyzdžiui, jus erzina darbuotojas, kuris visada baigia kavą ir nejungia kavos puodelio kitiems. Geriau kalbėti ir neslėpti pykčio, kol kantrybės taurė nebus perpildyta. Pasakykite: "Matau, kad nusprendėte baigti kavą. Kodėl nepilant kitos kavos partijos ir neįjungus kavos virimo aparato, kad visi galėtų pietums prisipilti šviežios kavos? Ačiū!"
   • Namuose aiškiai pasakykite apie savo lūkesčius savo artimam žmogui. Jei jūsų partneris turi plauti indus po vakarienės, bet jis to nedaro, tada pasakykite: „Aš suprantu, kad esate pavargęs po dienos darbe, bet mes sutarėme: jei aš gaminu vakarienę, tada jūs plaunate indus. Jei norite būti mano vietoje ir gaminti maistą, kad galėčiau plauti indus, galime pasikeisti. Manau, kad buities darbus turėtume pasidalyti vienodai “.
3. 3 Konfliktai yra normalūs. Nesutarimai nėra neįprasti. Kai kurios konfrontacijos greičiausiai yra ne konfliktai, o tiesiog nesusipratimai. Paprastai pavojaus nėra, jei sugebate suvaldyti pyktį ir užmegzti konstruktyvų dialogą. Galite nesutikti nesiginčydami ir sugalvoti abipusių kompromisų sistemą. Geriau kontroliuoti situaciją ir neleisti pasyviai agresijai sukurti chaoso.
   • Darbe darbuotojai dažnai nesutaria, kaip projektas turėtų būti įgyvendintas. Pavyzdžiui, jūs norite sukurti planą, o jūsų kolega nori pereiti prie reikalo ir išreiškia savo idėją apie galutinį rezultatą, nors dar nežino, kaip to pasiekti. Užuot pykę ir susierzinę, pabandykite pasikalbėti su juo apie savo požiūrių skirtumus. Galbūt nepavyks susitarti, tačiau užduotis galite paskirstyti taip, kad išnaudotumėte visų stipriąsias puses: savo planą ir tikslą.
   • Namuose pokalbio metu gali pasirodyti, kad partneriui patikėjote užduotį, kuri jį įsiutina. Stenkitės perskirstyti pareigas, kad jūsų partneris pasirinktų tai, kas jo neerzina.Pavyzdžiui, užuot plovęs indus, jis gali siurbti, virti ir išnešti šiukšles.
4. 4 Pasirinkite sėkmę. Nereikia siekti neigiamų rezultatų. Visada siekite sėkmės. Kartais žmonės iš anksto ruošiasi nesėkmei, kad nekiltų didelių lūkesčių. Jei darbe naudojate pasyvią agresiją, nes esate nepakankamai įvertintas, pradėkite didžiuotis savo darbu. Stenkitės, kad jūsų darbas būtų malonus.
5. 5 Didžiuokitės savo sėkme. Jei sėkmė ateina, net labai lėtai, jūs darote viską teisingai. Vengiant pasyvios agresijos, atimami įprasti gynybos mechanizmai. Nesaugumo jausmas yra normalus. Išmokite tiesiogiai reikšti savo jausmus ir emocijas, kad galėtumėte efektyviau atlikti užduotis ir sustiprinti santykius.

4 dalis iš 4: Kaip gauti reikiamą pagalbą

1. 1 Gaukite pagalbos. Nebijokite kreiptis pagalbos į kvalifikuotą psichiatrą ar psichologą. Pasyvus-agresyvus elgesys dažnai yra giliai įsišaknijęs ir reikalauja daugiau nei save taisantis elgesys. Psichoterapija gali padėti nustatyti ir išspręsti kai kurias paslėptas problemas.
2. 2 Pasyvus-agresyvus asmenybės sutrikimas. Šiandien vyksta diskusijos, ar pasyvi agresija gali būti laikoma psichikos sutrikimu. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad toks elgesys turėtų būti klasifikuojamas kaip asmenybės sutrikimas, o kiti mano kitaip. „Oficialus pripažinimas“ niekaip nepaveikia to, kad turėtumėte ieškoti profesionalios pagalbos, jei negalite suvaldyti pasyvios agresijos.
3. 3 Padidėjusi depresijos ar minčių apie savižudybę rizika. Mokslininkai padarė išvadą, kad asmenys, turintys pasyviai agresyvų asmenybės sutrikimą, yra linkę į depresiją ir mintis apie savižudybę. Jei kenčiate nuo tokių problemų, turėtumėte nedelsdami kreiptis pagalbos! Kreipkitės į vietinę psichikos sveikatos kliniką arba skambinkite specialiąja linija, kad gautumėte psichologinės pagalbos. Rusijoje yra nemokama pagalbos linija 8 800 333-44-34.

Patarimai

• Jei negalite vienas susidoroti su pasyvia agresija, kreipkitės pagalbos į specialistus, kad atliktumėte terapijos kursą.
• Paprastai pasyvią agresiją sustiprina kitos problemos: meistriškumo siekimas ir nesėkmės, sėkmės ar atstūmimo baimė. Apsvarstykite šiuos aspektus, kad suprastumėte savo veiksmų ar žodžių priežastis.